Gileadas (hebrajiškai גִּלְעָד, Gil‘āḏ). Ne miestas, ne karalystė, o didžiulis, kalnuotas, kvapnus ir kruvinas kraštas į rytus nuo Jordano – tarsi Izraelio „laukinis rytų pasienis“. Biblijoje jis minimas daugiau nei 130 kartų ir visada su stipriu emociniu krūviu: čia kvepia balzamo medžiais, čia liejasi kraujas, čia gimsta teisėjai ir maištininkai.
Geografija ir kvapas
- Plotas: nuo Jarmuko upės šiaurėje iki Mrtvosios jūros rytų kranto pietuose (apie 100 km ilgio ir 30–40 km pločio).
- Reljefas: aukšti kalnai (iki 1200 m), gilias slėniai, tankūs ąžuolynai ir garsieji „Gileado balzamo“ medžiai (Commiphora gileadensis) – brangiausias senovės kvepalas ir vaistas.
- Jeremijas vadina jį „gydymo kraštu“ (Jer 8,22; 46,11), bet dažniausiai klausia: „Ar nėra Gileade balzamo? Ar nėra ten gydytojo?“ – kai jau niekas nebegali pagydyti.
Svarbiausioms Biblijos akimirkoms Gileadas – fonas arba veikėjas
Jokūbo ir Labano sandora
Jokūbas, bėgdamas nuo Ezavo, čia pastato akmenų krūsnį ir pavadina jį Gal-Ed („liudininkų krūsnis“), o Labanas – Jegar-Sahaduta. Vieta pervadinta į Gileadas (Pr 31,47–48).
Teisėjų era – Gileadas = karo ir gelbėtojų kraštas
- Jeftė – „Gileado sūnus“ (tiesiogiai – pavainikis), išvytas, vėliau grąžintas ir tapęs teisėju (Teis 11).
- Jo dukters tragedija įvyko Gileado kalnuose.
- Gideonas čia persekiojo midjaniečius (Teis 7–8).
Karalysčių laikai – pasienio tvirtovė
- Sauliaus kūnas po pralaimėjimo Gelbojoje buvo prikaltas prie Bet-Šeano sienos, bet Gileado vyrai (Jabešo Gileado) naktį nuėmė ir palaidojo (1 Sam 31).
- Dovydas čia turėjo stiprias atramas (2 Sam 2).
- Karalius Ahabas žuvo Ramot Gileade kare su Aramu (1 Kar 22).
Pranašų žodžiai – Gileadas tampa nuodėmės ir išdavystės simboliu
- Ozėjas: „Gileadas – nedorėlių miestas, pilnas kraujo pėdų“ (Oz 6,8).
- „Gileadas – tuštumo miestas, pilnas melo ir plėšikavimo“ (Oz 12,12).
- Jeremijas: „Ar Gileadas tapo paleistuve?“ (Jer 2,20; 3,2).
Maištininkų kraštas
- Abšalomas pasiskelbė karaliumi Hebrone, bet didžioji kariuomenė buvo iš Gileado ir Maanajimo.
- Later – Pekachas, kuris nužudė karalių ir užėmė sostą, buvo „Gileado sūnus“ (2 Kar 15,25).
Žymiausios vietos Gileade
- Ramot Gileadas – strategiškai svarbiausia tvirtovė (viena iš Saliamono „sandėlių miestų“).
- Jabešas Gileadas – miestas, kuris vienintelis nepadėjo kariauti prieš benjaminus, už tai buvo sunaikintas, bet vėliau išgelbėjo Sauliaus kūną.
- Micpa Gileade – Jeftės ir Jokūbo sandoros vieta.
- Penuel ir Mahanaimas – Jokūbo stovyklavietės, vėliau Dovydo štabas bėgant nuo Abšalomo.
Gileadas vėliau
- Po Asirijos užkariavimo (722 m. pr. Kr.) tapo mišria samariečių žeme.
- Naujajame Testamente minimas tik kartą – kaip „Perėjos ir Gileado dešimtmiesčio“ dalis (žr. Mt 4,25 kontekstas).
- Šiandien – šiaurinė Jordano dalis (Ajloun, Irbid, Jarash rajonai – vis dar kvepia balzamu ir alyvmedžiais.