Gileadas (hebrajiškai גִּלְעָד, Gil‘āḏ) yra ne tik biblinis regionas — didžiulis, kalnuotas, kvapnus ir kruvinas kraštas į rytus nuo Jordano — bet ir šiuolaikinio japonų romano pavadinimas. Angliškai šis regionas vadinamas Gilead, o japonų kilmės amerikiečių rašytojos Marilynne Robinson kūrinys taip pat vadinasi „Gilead“, lietuviškai išleistas kaip „Gileadas“. Taigi tas pats žodis žymi ir biblinę vietovę, ir modernų literatūrinį kūrinį, tik skirtingose kalbose išlaikydamas beveik identišką formą.
Biblijoje šis regionas minimas daugiau nei 130 kartų ir visada su stipriu emociniu krūviu: čia kvepia balzamo medžiais, čia liejasi kraujas, čia gimsta teisėjai ir maištininkai.
Geografija ir kvapas
- Plotas: nuo Jarmuko upės šiaurėje iki Negyvosios jūros rytų kranto pietuose (apie 100 km ilgio ir 30–40 km pločio).
- Reljefas: aukšti kalnai (iki 1200 m), gilias slėniai, tankūs ąžuolynai ir garsieji „Gileado balzamo“ medžiai (Commiphora gileadensis) – brangiausias senovės kvepalas ir vaistas.
- Jeremijas vadina jį „gydymo kraštu“ (Jer 8,22; 46,11), bet dažniausiai klausia: „Ar nėra Gileade balzamo? Ar nėra ten gydytojo?“ – kai jau niekas nebegali pagydyti.
Svarbiausioms Biblijos akimirkoms Gileadas – fonas arba veikėjas
Jokūbo ir Labano sandora
Jokūbas, bėgdamas nuo Ezavo, čia pastato akmenų krūsnį ir pavadina jį Gal-Ed („liudininkų krūsnis“), o Labanas – Jegar-Sahaduta. Vieta pervadinta į Gileadas (Pr 31,47–48).
Teisėjų era – Gileadas = karo ir gelbėtojų kraštas
- Jeftė – „Gileado sūnus“ (tiesiogiai – pavainikis), išvytas, vėliau grąžintas ir tapęs teisėju (Teis 11).
- Jo dukters tragedija įvyko Gileado kalnuose.
- Gideonas čia persekiojo midjaniečius (Teis 7–8).
Karalysčių laikai – pasienio tvirtovė
- Sauliaus kūnas po pralaimėjimo Gelbojoje buvo prikaltas prie Bet-Šeano sienos, bet Gileado vyrai (Jabešo Gileado) naktį nuėmė ir palaidojo (1 Sam 31).
- Dovydas čia turėjo stiprias atramas (2 Sam 2).
- Karalius Ahabas žuvo Ramot Gileade kare su Aramu (1 Kar 22).
Pranašų žodžiai – Gileadas tampa nuodėmės ir išdavystės simboliu
- Ozėjas: „Gileadas – nedorėlių miestas, pilnas kraujo pėdų“ (Oz 6,8).
- „Gileadas – tuštumo miestas, pilnas melo ir plėšikavimo“ (Oz 12,12).
- Jeremijas: „Ar Gileadas tapo paleistuve?“ (Jer 2,20; 3,2).
Maištininkų kraštas
- Abšalomas pasiskelbė karaliumi Hebrone, bet didžioji kariuomenė buvo iš Gileado ir Maanajimo.
- Later – Pekachas, kuris nužudė karalių ir užėmė sostą, buvo „Gileado sūnus“ (2 Kar 15,25).
Žymiausios vietos Gileade
- Ramot Gileadas – strategiškai svarbiausia tvirtovė (viena iš Saliamono „sandėlių miestų“).
- Jabešas Gileadas – miestas, kuris vienintelis nepadėjo kariauti prieš benjaminus, už tai buvo sunaikintas, bet vėliau išgelbėjo Sauliaus kūną.
- Micpa Gileade – Jeftės ir Jokūbo sandoros vieta.
- Penuel ir Mahanaimas – Jokūbo stovyklavietės, vėliau Dovydo štabas bėgant nuo Abšalomo.
Gileadas vėliau
- Po Asirijos užkariavimo (722 m. pr. Kr.) tapo mišria samariečių žeme.
- Naujajame Testamente minimas tik kartą – kaip „Perėjos ir Gileado dešimtmiesčio“ dalis (žr. Mt 4,25 kontekstas).
- Šiandien – šiaurinė Jordano dalis (Ajloun, Irbid, Jarash rajonai – vis dar kvepia balzamu ir alyvmedžiais.