„Clavicula Salomonis”, arba lietuviškai „Didysis Saliamono raktas”, yra vienas žymiausių okultinių tekstų, priskiriamas legendiniam karaliui Saliamonui. Originalus pavadinimas lotynų kalba – „Clavicula Salomonis”, o anglų kalba jis žinomas kaip „The Key of Solomon the King”. Šis darbas neparašytas vieno konkretaus autoriaus – jis atsirado viduramžiais, greičiausiai XIV–XV amžiuose, Europoje. Manoma, kad tekstas sudarytas iš įvairių … [Skaityti toliau…]
„Raganų atradimas: atsakymas į kelis klausimus, neseniai pateiktus Norfolko grafystės Assize teisėjams“ (The Discovery of Witches: In Answer to severall queries, lately delivered to the Judges of Assize for the County of Norfolk) – tai 1647 metais išleista knyga, parašyta Matthew Hopkinso, vadinusio save „Generaliniu raganų ieškotoju“ (Witchfinder General). Šis veikalas nėra teorinis traktatas, bet … [Skaityti toliau…]
Francesco Maria Guazzo, italų kunigas, priklausęs Ambrosianų kongregacijai (Milano kunigų brolijai), ir žinomas egzorcistas, 1608 metais Milane išleido lotynišką traktatą Compendium Maleficarum. Pilnas barokinis pavadinimas skamba taip: Compendium Maleficarum, ex quo nefandissima in genus humanum philtra et maleficia, adversus Deum et Ecclesiam commissa, eorumque remediorum plena et accurata notitia colligitur (Raganų sąvadas, iš kurio surenkama … [Skaityti toliau…]
„Daemonologie“ (liet. „Demonologija“) – tai 1597 metais išleistas traktatas, parašytas škotiška-angliška kalba karaliaus James VI (vėliau James I Anglijos) kaip dialogas tarp dviejų veikėjų: skeptiškojo Philomathes ir žinančiojo Epistemon. James rašė šią knygą po asmeninio įsitraukimo į North Berwick raganų teismus 1590–1591 metais, kai audrų metu plaukiant laivu su nuotaka Anne iš Danijos jis pats … [Skaityti toliau…]
„Formicarius” (liet. „Skruzdėlynas”) – tai lotyniškas viduramžių traktatas, parašytas 1435–1437 metais. Jį sukūrė Johannes Nider, dominikonų vienuolis ir teologas, tuo metu dalyvavęs Bazelio susirinkime. Nider rašė šią knygą kaip moralinį vadovą jauniems dominikonams, norėdamas paskatinti krikščionišką pamaldumą ir reformuoti Bažnyčią. Jis panaudojo raganavimo baimę kaip priemonę iliustruoti blogio pavojus, remdamasis pasakojimais iš realių teismų ir … [Skaityti toliau…]
Europoje nuo vėlyvųjų viduramžių iki XVII amžiaus pabaigos kilo didelė baimė raganavimo, kuris buvo siejamas su velnio garbintojais, erezijomis ir žala visuomenei. Tokiame kontekste atsirado specialūs vadovai – knygos, skirtos paaiškinti, kaip atpažinti, apklausti ir bausti įtariamus raganavimu. Šie tekstai rašyti dažniausiai dvasininkų, inkvizitorių ar valdovų, kurie matė raganavimą kaip grėsmę krikščioniškajai tvarkai. Pavyzdžiui, Bažnyčia … [Skaityti toliau…]
James George Frazer, škotų antropologas ir folkloristas, parašė vieną įtakingiausių XX amžiaus knygų apie žmogaus tikėjimus. Gimė 1854 metais Glazge, studijavo Kembridže, ten praleido didžiąją gyvenimo dalį. Mirė 1941 metais. Frazeris laikomas socialinės antropologijos pradininku, nors pats mažai keliavo – rėmėsi misionierių, keliautojų ir klasikinių šaltinių medžiaga. Knyga originaliai angliškai vadinasi The Golden Bough: A … [Skaityti toliau…]
„Pirmoji Adomo ir Ievos knyga“ (angl. The First Book of Adam and Eve; pilnas pavadinimas – The Conflict of Adam and Eve with Satan; išlikusi Ge’ez kalbos versija, kilusi iš arabų originalo V–VI a.) – senovinis apokrifinis tekstas, papildantis Biblijos Pradžios knygos pasakojimą. Jis pasakoja apie Adomo ir Ievos gyvenimą po išvarymo iš Edeno sodo, … [Skaityti toliau…]
Nikolaitai – vienintelė „sekta“, kurią Jėzus pats du kartus pasmerkia Apreiškimo knygoje, nors apie ją daugiau niekur Naujajame Testamente nekalbama: „Tu turi ten laikantis nikolaitų mokymo, kurio aš nekenčiu“ (Apr 2,6 – Efezui).„Taip ir tu turi laikantis nikolaitų mokymo“ (Apr 2,15 – Pergamui). Vardas kilęs iš graikų kalbos:νίκη (níkē) – „pergalė“ + λαός (laós) – … [Skaityti toliau…]
Pergamas (graikiškai Πέργαμος, Pergamon) – vienas įspūdingiausių senovės pasaulio miestų, stovėjęs 100 km į šiaurę nuo Izmiro, ant 335 m aukščio kalvos, iš kurios matėsi visas Kaiko slėnis ir Egėjo jūra tolumoje. Graikai jį vadino „aukščiausiuoju miestu“, romėnai – „Azijos puošmena“. Trys dalykai, dėl kurių Pergamas buvo neįtikėtinas Imperatoriškasis kultas ir „šėtono sostas“ Pergamas buvo … [Skaityti toliau…]
Gibeja (hebrajiškai גִּבְעָה, Giv‘āh – „kalva“ arba „aukštuma“) – nedidelis miestas Beniamino giminės teritorijoje, apie 8 km į šiaurę nuo Jeruzalės. Šiandien tai Tel el-Ful kalva, kur matosi ir Sauliaus tvirtovės griuvėsiai, ir tragiškiausios Biblijos istorijos pėdsakai. Levitas iš Efraimo kalnų keliavo su savo sugulove ir tarnu. Vakare jie atvyko į Gibėją. Senas vyras iš … [Skaityti toliau…]
Samarija (hebrajiškai שֹׁמְרוֹן, Šomrôn) – tai ne tik miestas, bet ir visa šiaurinė Izraelio karalystė, tapusi simboliu susiskaldymo, stabmeldystės ir prarastos vienybės. Jos vardas kilęs iš kalvos Šomron, kurią karalius Omris nupirko už du sidabro talentus nuo Šemero (1 Kar 16,24) – „iš Šemero kalvos“. Po Saliamono mirties (apie 930 m. pr. Kr.) Izraelis suskilo … [Skaityti toliau…]