Zigmundas Freudas (Sigmund Freud), psichoanalizės tėvu vadinamas mokslininkas, 1939 metais išleido knygą „Der Mann Moses und die monotheistische Religion“ (lietuviškai „Mozė ir monoteistinė religija“), kuri tuoj pat užvirė karštas diskusijas tarp istorikų, biblistų bei psichologų. Kūrinys gimė paskutiniais Freud gyvenimo mėnesiais, kai jis, gelbėdamasis nuo nacių teroro, persikėlė iš Vienos į Londoną. Rankraštį jis rašė … [Skaityti toliau…]
1913 metais išleista Sigmundo Freudo knyga „Totemas ir tabu“ – vienas drąsiausių ir labiausiai ginčytinų jo darbų. Tai nebe vien psichoanalizės klinikinė studija, o antropologinis-filosofinis veikalas, kuriame Freudas mėgina paaiškinti religijos, moralės ir visuomenės ištakas per Edipo komplekso prizmę. Knyga sudaryta iš keturių esė, išspausdintų 1912–1913 m. žurnale „Imago“, o vėliau sujungtų į vieną leidinį. … [Skaityti toliau…]
2018 metais išleista Johno Gray knyga „Septyni ateizmo tipai“ – tai ne tradicinis ateizmo gynimas ar puolimas, o kritinis žvilgsnis į patį ateizmą kaip reiškinį. John Gray – britų filosofas, politikos teoretikas ir ilgametis „The Guardian“, „New Statesman“ bei „Times Literary Supplement“ bendradarbis – jau seniai žinomas kaip skeptiškas, dažnai pesimistinis mąstytojas, kritikuojantis tiek liberalizmą, … [Skaityti toliau…]
1927 metais, būdamas jau 71-erių, Sigmundas Freudas išleido trumpą, bet labai aštrų veikalą „Ateities iliuzija“. Tai ne mokslinė monografija, o greičiau filosofinis esė, kuriame garsus psichoanalizės kūrėjas aiškiai ir be užuolankų išdėsto savo požiūrį į religiją. Freudas, kilęs iš žydų šeimos, bet nuo jaunystės netikintis, religiją vertino ne kaip teologas ar tikintysis, o kaip gydytojas … [Skaityti toliau…]
1844 metais, būdamas vos 26-erių, Karlas Marksas parašė trumpą, bet labai įtakingą tekstą, kuris tapo vienu svarbiausių jo ankstyvosios kūrybos etapų. Šis „Įvadas“ buvo skirtas numatomam platesniam veikalui apie Hegelio teisės filosofiją, tačiau pats veikalas taip ir liko neparašytas. Vis dėlto būtent šis trumpas tekstas (vos keliolika puslapių) tapo vienu garsiausių Marksistinės minties fragmentų dėl … [Skaityti toliau…]
1682 metais, kai danguje šmėžavo ryški kometa (vėliau vadinta 1680 m. kometa), Pjeras Beilis išleido knygą, kuri iš pažiūros atrodė kaip astronominis traktatas, bet iš tikrųjų tapo viena pirmųjų radikalių religinės kritikos ir tolerancijos gynimo manifestų. „Įvairios mintys apie kometą“ – tai ne tik tekstas apie dangaus reiškinį, bet ir gudriai paslėpta filosofinė polemika, parašyta … [Skaityti toliau…]
Pjeras Beilis (1647–1706) – vienas įtakingiausių XVII amžiaus pabaigos ir XVIII amžiaus pradžios Europos mąstytojų. Jo „Istorinis ir kritinis žodynas“ (1697 m., pirmasis leidimas; vėliau dar papildytas 1702 m.) laikomas vienu svarbiausių Apšvietos epochos veikalų. Tai ne tradicinis enciklopedinis žodynas, o milžiniškas, beveik 3000 puslapių apimties kūrinys, sudarytas iš maždaug 2000 straipsnių, daugiausia biografinių, bet … [Skaityti toliau…]
1841 metais išleista Liudviko Fojerbacho (Ludwig Feuerbach) knyga „Krikščionybės esmė“ (Das Wesen des Christentums) tapo vienu svarbiausių XIX amžiaus religijos kritikos veikalų. Fojerbachas, vokiečių filosofas, gimęs 1804 metais, pradžioje studijavo teologiją, vėliau persimetė prie Hegelio filosofijos, tačiau galiausiai ją radikaliai peržengė. Jis siekė išlaisvinti žmogų iš religinių iliuzijų ir grąžinti jam tai, kas iš tikrųjų … [Skaityti toliau…]
Deividas Hjumas, škotų filosofas ir istorikas, gyvenęs XVIII amžiuje, paliko ryškų pėdsaką Europos minties istorijoje. Jo kūrinys „Dialogues Concerning Natural Religion“ (lietuviškai – „Dialogai apie natūraliąją religiją“) – vienas svarbiausių tekstų, nagrinėjančių religijos ir proto santykį. Šis darbas parašytas kaip pokalbių serija, kur skirtingi personažai ginčijasi apie Dievo egzistavimą, jo prigimtį ir žmogaus gebėjimą tai … [Skaityti toliau…]
Pompėjai (Pompeii) – senovės romėnų miestas Kampanijoje, netoli Neapolio įlankos, šiandien vienas garsiausių archeologinių objektų pasaulyje. Miestas buvo įkurtas VI–V a. pr. Kr. oskų genties, vėliau pateko graikų, etruskų ir galiausiai romėnų įtakon. Pavadinimo kilmė nėra visiškai aiški: manoma, kad jis gali būti susijęs su oskišku žodžiu pompe („procesija“, „žygis“) arba graikišku pompē („iškilminga eisena“), … [Skaityti toliau…]
„Bažnyčia yra vergijos atrama“ (angl. The Church is the Bulwark of Slavery) – tai viena aštriausių ir drąsiausių Fredericko Douglasso viešų kalbų, pasakyta 1842 m. gegužės 25 d. Bostone, Chardon Street Chapel, abolicionistų susirinkime. Pats pabėgęs iš vergijos, Douglassas šioje kalboje negailestingai demaskuoja religinę veidmainystę, teigdamas, kad vergija Amerikoje išsilaiko ne tik dėl įstatymų ar … [Skaityti toliau…]
Šis Williamo Edwardo Hartpole’o Lecky (1838–1903) darbas Racionalizmo dvasios kilimo ir įtakos Europoje istorija (History of the Rise and Influence of the Spirit of Rationalism in Europe (1865)) yra laikomas vienu svarbiausių XIX a. intelektualinės istorijos kūrinių. Jame autorius analizuoja fundamentalų poslinkį Europos sąmonėje: kaip magišką, antgamtinį ir dogmatišką viduramžių pasaulėvaizdį pamažu pakeitė loginis mąstymas, … [Skaityti toliau…]