Efezas – originalus miesto vardas – graikų kalba Ἔφεσος (Éphesos), kilęs iš hetitų-luwiečių kalbos Apasa(s) arba Apaša(s) – „vėlesnis miestas“ arba „miestas prie jūros“. Tai buvo vienas didžiausių ir turtingiausių senovės pasaulio miestų, stovėjęs dabartinės Turkijos vakaruose, prie Kajos upės žiočių, vos 3 km nuo Egėjo jūros. Septyni jaunuoliai Legenda apie Septynis miegstančius jaunuolius yra … [Skaityti toliau…]
Korintas stovėjo ant siauro sąsiaurio, vėliau pavadinto Korinto vardu, tarp Peloponeso pusiasalio ir žemyninės Graikijos. Miestas valdė du uostus: Lechejaus į vakarus, prie Korinto įlankos, ir Kenchrejų į rytus, prie Saroniko įlankos. Čia susikryžiavo sausumos ir jūros keliai, tad Korintas tapo prekybos mazgu, kur pirkliai iš visos Viduržemio jūros regiono gabeno prekes, o miesto iždas … [Skaityti toliau…]
Moabas buvo senovinė šalis rytinėje Negyvosios jūros pusėje, dabartinės Jordanijos teritorijoje. Tai kalnuota, derlinga žemė, garsėjusi savo slėniais, ganyklomis ir vynuogynais. Moabo žmonės kilę iš Loto palikuonių: po Sodomos ir Gomoros sunaikinimo Loto dukterys, bijodamos likti be palikuonių, sugulė su savo tėvu. Iš vyresniosios dukters gimė sūnus Moabas, tapęs moabitų protėviu. Ši kilmė jau nuo … [Skaityti toliau…]
Kanaanas (כְּנַעַן Kənaʿan) atsirado dar Nojaus laikais kaip prakeiktas Chamo sūnus. Šis prakeiksmas tarsi užleido tamsų šešėlį ant visos teritorijos — nuo Viduržemio jūros vakaruose iki Jordano rytų kranto, nuo Libano kalnų šiaurėje iki Negyvosios jūros pietuose. Tai buvo žemė, kurioje klestėjo miestai su aukštomis sienomis, kur gyventojai garbino Baalą ir Ašerą, aukodavo vaikus ugnyje … [Skaityti toliau…]
Gileadas (hebrajiškai גִּלְעָד, Gil‘āḏ). Ne miestas, ne karalystė, o didžiulis, kalnuotas, kvapnus ir kruvinas kraštas į rytus nuo Jordano – tarsi Izraelio „laukinis rytų pasienis“. Biblijoje jis minimas daugiau nei 130 kartų ir visada su stipriu emociniu krūviu: čia kvepia balzamo medžiais, čia liejasi kraujas, čia gimsta teisėjai ir maištininkai. Geografija ir kvapas Svarbiausioms Biblijos … [Skaityti toliau…]
Fiodoras Dostojevskis savo romane „Broliai Karamazovai“ (1880) įterpia vieną iš garsiausių literatūrinių epizodų – „Didžiojo inkvizitoriaus“ legendą. Tai alegorinis pasakojimas, kurį romane pasakoja Ivanas Karamazovas, siekdamas išreikšti savo abejones dėl tikėjimo ir laisvės. Istorija vyksta Sevilijoje inkvizicijos laikais: į miestą netikėtai pasirodo Jėzus, darantis stebuklus ir guodžiantis žmones. Tačiau inkvizitorius jį suima ir kalėjime paaiškina, … [Skaityti toliau…]
Haičio vudu (haitiečių kreolų k.: Haiti vodou, prancūziškai Vodou arba Vaudou) nėra „zombiai ir lėlės su adatomis“, kaip rodo Holivudo filmai. Tai pilnavertė, gyva, sinkretinė religija, gimusi vergovės laikais Haičio plantacijose ir tapusi viena stipriausių Haičio tapatybės dalių. XVII–XVIII a. prancūzai į Saint-Domingue (dabartinį Haitį) atvežė apie pusę milijono vergų iš Vakarų ir Vidurio Afrikos … [Skaityti toliau…]
1945 m. gruodį netoli Egipto kaimelio Nag Hamadi valstietis Muhammadas Ali al-Sammanas, ieškodamas trąšų, rado molinį ąsotį. Jame buvo trylika senovinių odinių kodeksų – atradimas, tapęs viena didžiausių XX a. archeologinių sensacijų. Ši vadinamoji Nag Hamadžio biblioteka apima apie 52 traktatus koptų kalba, parašytus IV a., bet atspindinčius dar II–III a. gnostinę tradiciją. Tryliktojo kodekso … [Skaityti toliau…]
„Zoharo taisymai“ (hebr. תיקוני זוהר, Tikkunei Zohar) – vienas giliausių ir sudėtingiausių kabalos tekstų, priskiriamas prie Zoharo – pagrindinio žydų mistikos kūrinio. Tai ne paprasti komentarai, o kosminės paslapties atskleidimas, kur kiekvienas žodis slepia visatos sandarą. Tekstas skirtas aiškinti Toros pradžios žodžius „Bereshit bara Elohim“ („Pradžioje sukūrė Dievas“), bet iš tiesų jis aprėpia visą kabalistinę … [Skaityti toliau…]
Vienas paslaptingiausių, pavojingiausių ir kartu įtakingiausių viduramžių Vakarų magijos grimoarų. Originalus lotyniškas pavadinimas – Liber Juratus Honorii („Priesaikos knyga, priklausanti Honoriui“ arba „Prisiektoji Honorijaus knyga”), o angliškas pabadinimas Sworn Book of Honorius atsirado XVII a. ir prigijo šiuolaikinėje okultinėje literatūroje. Tai ne šiaip magijos receptų rinkinys – tai visa teurginė sistema, kurios galutinis tikslas yra … [Skaityti toliau…]
1877 m. Niujorke pasirodžiusi knyga „Isis Unveiled“ (lietuviškai „Izidė be šydo“) tapo tikru žemės drebėjimu Vakarų dvasiniame gyvenime. Jos autorė – rusų kilmės keliautoja ir mistikė Helena Blavatsky (1831–1891) – per naktį iš nepažįstamos emigrantės tapo viena įtakingiausių XIX a. antrosios pusės figūrų. Ši knyga laikoma Teosofijos judėjimo pamatiniu akmeniu ir vienu svarbiausių XIX a. … [Skaityti toliau…]
Chaldean Book of Numbers (lietuviškai „Chaldėjų skaičių knyga“) – tai trumpas, bet itin įtakingas ezoterinis rankraštis, laikomas seniausia žinomą numerologijos sistema. Originalas niekada nebuvo išleistas kaip atskira knyga plačiajai publikai – jis egzistuoja tik per kopijas, rankraščius ir XIX–XX a. ezoterikų komentarus. Tekstas plačiajai publikai niekada nebuvo išleistas ir nėra patikimų šaltinių su viso teksto … [Skaityti toliau…]