„Zoharo taisymai“ (hebr. תיקוני זוהר, Tikkunei Zohar) – vienas giliausių ir sudėtingiausių kabalos tekstų, priskiriamas prie Zoharo – pagrindinio žydų mistikos kūrinio. Tai ne paprasti komentarai, o kosminės paslapties atskleidimas, kur kiekvienas žodis slepia visatos sandarą. Tekstas skirtas aiškinti Toros pradžios žodžius „Bereshit bara Elohim“ („Pradžioje sukūrė Dievas“), bet iš tiesų jis aprėpia visą kabalistinę doktriną – nuo Dievo esmės iki pasaulio taisymo.
Tradicija „Zoharo taisymus“ priskiria rabinoui Šimonui bar Jochajui (Rashbi, II a.), mistiniam Tanos mokytojui, kuris, anot legendos, rašė Zoharą slėptuvėje nuo romėnų. Realybėje tekstas susiformavo XIII a. Katalonijoje (Ispanija). Mokslininkai mano, kad pagrindinis autorius – Mošė de Leonas (1240–1305), Safedo kabalistas, kuris taip pat priskiriamas pagrindinio Zoharo kūrimo.
„Taisymai“ parašyti apie 1270–1290 m. Gericoje ir Safede. Tai vėlesnis priedas prie pagrindinio Zoharo, bet kai kurie kabalistai laiko jį net svarbesniu. Teksto istorija dramatiška: rankraščiai buvo slepiami nuo inkvizicijos, perkelti į Safedą XVI a., vėliau – į Jeruzalę. Pirmasis spausdintas leidimas išėjo 1558 m. Mantujoje (Italija).
Struktūra ir turinys
„Zoharo taisymai“ sudaro 70 skyrių (tikkunim), kiekvienas – savarankiškas mistinis komentaras. Pagrindinis objektas – Toros pirmieji žodžiai „Bereshit“. Kabalistai mato juose visos visatos kodą:
1. Žodžio „Bereshit“ analizė
Kiekvieną raidę (בְּרֵאשִׁית) išskaido į kosminius simbolius:
- Bet (ב) – Keter (Aukščiausia karūna)
- Reš (ר) – Chochma (Išmintis)
- Šin (ש) – Binah (Supratimas)
2. 70 „taisymų”
Kiekvienas skyrius – atskira visatos dalis:
- 1–10 tikkunai: Dievo vienumo esmė
- 11–30 tikkunai: Šeštos dienos sukūrimas
- 31–50 tikkunai: Adomo kritimas ir taisymas
- 51–70 tikkunai: Mesijo era ir pasaulinis taisymas
3. Mistinės technikos
- Gematria: raidžių skaičių analizė („Bereshit” = 913)
- Notarikon: akronimai („Bereshit” = „Bara Rišon Elokim Šešah Itin”)
- Temura: raidžių permainos
Pagrindinės temos
1. Ein Sof ir Sefirot
Dievas kaip Ein Sof (Begalybė) ir 10 Sefirot (emanacijų):
| Sefira | Reikšmė | Simbolis |
|---|---|---|
| Keter | Karūna | Balta šviesa |
| Chochma | Išmintis | Dešinys akys |
| Binah | Supratimas | Kairė akis |
| Chesed | Malonė | Vanduo |
| Gevurah | Galia | Ugnis |
2. Šeši šimtai trisdešimt šeši „taisymai”
Kiekviena Toros raidė turi atitinkamą „taisymą”. „Zoharo taisymai” sutelkti į pradžią, bet užsimena apie visą Tora.
3. Šechina ir tremtis
Dievo buvimas (Šechina) egzile – paralelinė Izraelio tremčiai. „Taisymai” moko, kaip grąžinti Šechiną.
4. Adomo ir Chavos paslaptys
Sukūrimas kaip kosminė drama: Adomas – visų sielų šaknis.
Kalbiniai ypatumai
Tekstas parašytas aramaikų kalba su hebraiškomis citatomis. Stilius – poetiškas, ritmiškas:
„Bereshit – šviesos šaltinis,
iš kurio kyla visi pasauliai.
Keter – begalybės karūna,
iš kurios teka Chochma upė."70 Tikkunei Zohar taisymų sąrašas
1–10
- Bara Shit – „Sukūrė šešis“ → čia žodis Bereshit skaidomas į „bara“ (sukūrė) ir „shit“ (šešis). Taisymas aiškina, kad pasaulis sukurtas per šešias dienas, kurios atitinka šešias sefirot – Chesed, Gevura, Tiferet, Netzach, Hod, Yesod. Septintoji diena (Šabat) yra jų kulminacija ir ramybė.
- Brit Esh – „Ugnies sandora“ → Bereshit interpretuojamas kaip „brit“ (sandora) ir „esh“ (ugnis). Tai sandora tarp Dievo ir Izraelio, įtvirtinta per Torą ir įsakymus. Ugnis simbolizuoja dievišką energiją, kuri palaiko sandorą, o žmogaus užduotis – saugoti šią ugnį per tikėjimą ir darbą.
- Bara Shit Alafim – „Sukūrė šešis tūkstančius“ → čia pasaulio istorija suskirstyta į šešis tūkstančius metų, po kurių ateina Mesijo era. Kiekvienas tūkstantmetis atitinka vieną sefirot, o septintasis tūkstantmetis yra atilsio ir išganymo laikas.
- Rosh Bayit – „Namų pradžia“ → Bereshit skaitoma kaip „rosh“ (galva) ir „bayit“ (namas). Pasaulis suvokiamas kaip Dievo namai, kuriuose gyvena Šechina (Dievo buvimas). Žmogaus gyvenimas yra šių „namų“ dalis – kiekvienas veiksmas prisideda prie namų statybos arba griovimo.
- Shit Sefirot – „Šeši sefirot“ → tai šešios emanacijos: Chesed (malonė), Gevura (griežtumas), Tiferet (grožis), Netzach (pergalė), Hod (šlovė), Yesod (pagrindas). Jos yra kūrimo struktūra, per kurią teka dieviška šviesa, o Malchut (karalystė) yra jų išraiška žemėje.
- Shit Chelkei Torah – „Šešios Toros dalys“ → Tora skaidoma į šešias dalis (pvz., šeši Mishnos traktatai arba šeši kabalistiniai aspektai). Kiekviena dalis atitinka vieną iš sefirot, todėl Tora yra kūrimo planas, atspindintis kosminę tvarką.
- Shit Shemot – „Šeši vardai“ → Dievo vardai kabaloje turi daug formų ir kombinacijų. Šeši vardai atitinka šešias sefirot, per kurias Dievas pasireiškia pasauliui. Vardai nėra tik žodžiai – jie yra kanalai, per kuriuos teka šviesa.
- Shit Olamot – „Šeši pasauliai“ → kabaloje egzistuoja keturi pagrindiniai pasauliai (Atzilut, Beriah, Yetzirah, Asiyah), bet čia kalbama apie šešis aspektus. Kiekvienas pasaulis yra skirtingas dieviškos šviesos lygis, o žmogus per maldą ir darbą gali pakilti iš žemiausio pasaulio į aukštesnius.
- Shit Orot – „Šešios šviesos“ → šviesa kabaloje yra dieviškos energijos metafora. Šešios šviesos atitinka šešias sefirot, kurios apšviečia pasaulį. Šviesa teka iš Vieno ir pasireiškia įvairiais lygiais, žmogus gali ją priimti per Torą ir mitzvot.
- Shit Avot – „Šeši patriarchai“ → patriarchai yra dvasiniai pasaulio pamatai. Adomas, Nojus, Abraomas, Izaokas, Jokūbas ir Mozė kiekvienas atitinka vieną sefirot. Jų gyvenimai yra archetipai, rodantys, kaip žmogus turi gyventi pagal dievišką tvarką.
11–20
- Shit Sefarim – „Šešios knygos“ → šis taisymas aiškina, kad Tora ir pranašų raštai gali būti suvokiami kaip šešių knygų struktūra, kiekviena atitinkanti vieną iš sefirot. Knygos yra ne tik tekstai, bet ir dvasinės talpyklos, kuriose glūdi dieviškosios šviesos aspektai.
- Shit Leshonot – „Šešios kalbos“ → kalba kabaloje yra kūrimo įrankis. Šešios kalbos simbolizuoja skirtingus būdus, kuriais dieviška šviesa pasireiškia pasauliui: hebrajų, aramėjų, ir kitos tradiciškai laikytos šventos kalbos. Kiekviena kalba yra kanalas, per kurį sklinda Toros paslaptis.
- Shit Shirim – „Šešios giesmės“ → giesmės ir psalmės yra dvasinės išraiškos formos. Šešios giesmės atitinka šešias sefirot, kurios išreiškiamos per muziką ir maldą. Giesmė kabaloje yra ne tik menas, bet ir priemonė pakelti sielą į aukštesnius pasaulius.
- Shit Tefilot – „Šešios maldos“ → malda palaiko pasaulio egzistavimą. Šešios maldos atitinka šešis kasdienius ryšio su Dievu aspektus. Kiekviena malda yra kanalas, per kurį žmogus jungiasi su sefirot ir palaiko kosminę tvarką.
- Shit Mo’adim – „Šešios šventės“ → kalbama apie šešias pagrindines Izraelio šventes (Pesach, Šavuot, Sukot ir kt.), kurios atitinka šešias sefirot. Šventės yra laiko „langai“, per kuriuos atsiveria ypatinga šviesa ir galimybė dvasiniam taisymui.
- Shit Mitzvot – „Šeši įsakymai“ → įsakymai (mitzvot) kabaloje yra ne tik moraliniai nurodymai, bet ir dvasinės jėgos. Šeši įsakymai atitinka šešias sefirot, o jų vykdymas sujungia žmogų su dieviškuoju šaltiniu.
- Shit Sodot – „Šešios paslaptys“ → paslaptys (sodot) yra gilios kabalistinės struktūros, kurios slypi už Toros žodžių. Šešios paslaptys atskleidžia skirtingus kūrimo aspektus, kuriuos galima suvokti tik per mistinį tyrinėjimą.
- Shit Derachim – „Šeši keliai“ → keliai (derachim) simbolizuoja dvasinius kelius, vedančius į Vieną. Šeši keliai atitinka šešias sefirot, o žmogaus gyvenimas yra kelionė šiais keliais, siekiant vienybės su Dievu.
- Shit Melachim – „Šeši karaliai“ → karaliai čia simbolizuoja sefirot kaip karališkas jėgas. Kiekvienas karalius atspindi vieną iš dieviškų emanacijų, kurios valdo pasaulio tvarką. Tai primena biblinę „karalių“ simboliką, kur valdžia yra dvasinė galia.
- Shit Olamot (II) – „Šeši pasauliai“ (kita interpretacija) → tai alternatyvi pasaulių schema, kur pasaulis suvokiamas ne tik per keturias tradicines pakopas (Atzilut, Beriah, Yetzirah, Asiyah), bet ir per šešis aspektus. Ši interpretacija pabrėžia, kad pasaulių struktūra yra daugiasluoksnė ir gali būti suvokiama įvairiais pjūviais.
21–30
- Rosh Bereshit – „Galvos pradžia“ → šis taisymas aiškina, kad „pradžia“ yra Dievo planas, „galva“ viso kūrimo. Tai reiškia, jog pasaulis turi tvarką ir kryptį, o viskas kyla iš aukščiausios išminties, kuri yra kūrimo „galva“.
- Zera Bereshit – „Sėklos pradžia“ → kūrimas suvokiamas kaip sėja: Dievas pasėjo sėklą, iš kurios išaugo pasaulis. Tai metafora, kad kiekvienas kūrinys yra sėkla, turinti potencialą, o žmogaus darbas – prižiūrėti šią sėklą, kad ji duotų vaisių.
- Bayit Bereshit – „Namų galva“ → pasaulis suprantamas kaip namai, o Izraelis – kaip jų „galva“. Tai reiškia, kad Izraelio tauta yra dvasinis centras, per kurį pasaulis susijungia su Dievu, o Tora yra šių namų pamatas.
- Or Bereshit – „Šviesos pradžia“ → čia pabrėžiama, kad pirmasis kūrimo aktas buvo šviesa. Šviesa simbolizuoja dievišką energiją, kuri išsklaido tamsą ir suteikia gyvybę. Tai primena, kad viskas prasideda nuo šviesos, o tamsa yra tik jos nebuvimas.
- Emet Bereshit – „Tiesos pradžia“ → tiesa (emet) kabaloje yra viena iš Dievo savybių. Šis taisymas aiškina, kad pasaulis sukurtas ant tiesos pamato, o Tora yra tiesos išraiška. Be tiesos kūrinija negalėtų išlikti.
- Ahava Bereshit – „Meilės pradžia“ → meilė (ahava) čia siejama su Chesed – malone. Pasaulis sukurtas iš meilės, ir meilė yra pagrindinė kūrimo jėga. Tai reiškia, kad žmogaus santykiai ir veiksmai turi būti grindžiami meile, nes tik taip jie atitinka kūrimo esmę.
- Yirah Bereshit – „Baimės pradžia“ → baimė (yirah) suprantama kaip pagarbi baimė Dievui. Tai ne siaubas, o pagarba ir nuolankumas prieš Kūrėją. Šis taisymas moko, kad be pagarbos Dievui žmogaus gyvenimas neturi krypties.
- Emuna Bereshit – „Tikėjimo pradžia“ → tikėjimas (emuna) yra pagrindinis ryšys tarp žmogaus ir Dievo. Taisymas aiškina, kad tikėjimas yra kūrimo pradžia, nes be tikėjimo žmogus negali suvokti nei Toros, nei pasaulio prasmės.
- Chochma Bereshit – „Išminties pradžia“ → išmintis (chochma) yra pirmoji sefira, iš kurios kyla visa kūrinija. Tai dieviškosios išminties kibirkštis, kuri yra visų dalykų pradžia. Šis taisymas pabrėžia, kad pasaulis sukurtas iš išminties.
- Bina Bereshit – „Supratimo pradžia“ → supratimas (bina) yra antra sefira, „motina“, kuri išplėtoja išminties kibirkštį. Tai gebėjimas suvokti, analizuoti ir išskleisti kūrimo planą. Taisymas aiškina, kad be supratimo pasaulis negalėtų būti tvarkingas ir harmoningas.
31–40
- Daat Bereshit – „Žinojimo pradžia“ → žinojimas (daat) kabaloje yra jungtis tarp išminties (chochma) ir supratimo (bina). Šis taisymas aiškina, kad tikrasis kūrimo suvokimas kyla iš žinojimo, kuris leidžia žmogui ne tik suprasti, bet ir patirti dievišką tvarką.
- Malchut Bereshit – „Karalystės pradžia“ → karalystė (malchut) yra paskutinė sefira, išreiškianti visų kitų emanacijų vaisių. Taisymas pabrėžia, kad pasaulis egzistuoja kaip Dievo karalystė, o žmogus yra kviečiamas būti šios karalystės dalimi per paklusnumą ir tarnystę.
- Kedusha Bereshit – „Šventumo pradžia“ → šventumas (kedusha) yra atskyrimas nuo profaniškumo ir susijungimas su dieviškuoju. Taisymas aiškina, kad kūrimo pradžia yra šventumo aktas – Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos, gėrį nuo blogio, ir taip nustatė šventumo principą.
- Yichud Bereshit – „Vienybės pradžia“ → vienybė (yichud) kabaloje reiškia visų sefirot susiliejimą į Vieną. Taisymas moko, kad pasaulio pradžia yra vienybė – viskas kyla iš vieno šaltinio, ir žmogaus užduotis yra atkurti šią vienybę savo gyvenime.
- Brit Bereshit – „Sandoros pradžia“ → sandora (brit) yra ryšys tarp Dievo ir žmogaus. Šis taisymas pabrėžia, kad kūrimas pats yra sandora – Dievas sukūrė pasaulį tam, kad žmogus galėtų su juo sudaryti ryšį per Torą ir įsakymus.
- Torah Bereshit – „Toros pradžia“ → Tora kabaloje laikoma kūrimo planu. Taisymas aiškina, kad pasaulis buvo sukurtas pagal Torą, ir kad „pradžia“ yra Toros išraiška. Tai reiškia, jog Tora yra ne tik įstatymas, bet ir kosminė struktūra.
- Orot Bereshit – „Šviesos srautai“ → šviesa (orot) yra dieviškos energijos metafora. Taisymas kalba apie šviesos srautus, kurie teka iš Vieno ir pasiekia pasaulį per sefirot. Tai primena, kad visa kūrinija yra nuolatinis šviesos tekėjimas.
- Chayim Bereshit – „Gyvybės pradžia“ → gyvybė (chayim) yra kūrimo tikslas. Taisymas aiškina, kad pasaulis sukurtas tam, kad būtų gyvybė, ir kad gyvybės medis yra centrinė kabalos metafora. Gyvybė yra dieviškos šviesos pasireiškimas materijoje.
- Derech Emet – „Tiesos kelias“ → tiesa (emet) yra viena iš Dievo savybių, o kelias (derech) simbolizuoja žmogaus gyvenimo kryptį. Taisymas moko, kad žmogus turi eiti tiesos keliu, kuris veda į vienybę su Dievu. Tai kelias, kuriuo palaikoma pasaulio tvarka.
- Simcha Bereshit – „Džiaugsmo pradžia“ → džiaugsmas (simcha) kabaloje yra ne tik emocija, bet ir dvasinė būsena. Taisymas aiškina, kad kūrimo pradžia yra džiaugsmas – Dievas sukūrė pasaulį iš meilės ir džiaugsmo, o žmogus turi gyventi taip, kad šis džiaugsmas būtų nuolat atnaujinamas.
41–50
- Chesed Bereshit – „Malonės pradžia“ → malonė (chesed) yra pirmoji iš šešių vidurinių sefirot, simbolizuojanti dosnumą, meilę ir gailestingumą. Šis taisymas aiškina, kad pasaulis sukurtas iš malonės, nes Dievo dosnumas yra kūrimo pagrindas, o žmogaus užduotis – atspindėti šią malonę savo veiksmuose.
- Gevura Bereshit – „Griežtumo pradžia“ → griežtumas (gevura) yra jėga, kuri riboja ir nustato tvarką. Taisymas pabrėžia, kad kūrimas negali egzistuoti vien iš malonės – jam būtina disciplina ir ribos. Gevura yra teisingumo ir baimės Dievui principas, kuris subalansuoja malonę.
- Tiferet Bereshit – „Grožio pradžia“ → grožis (tiferet) yra harmonija tarp malonės ir griežtumo. Taisymas aiškina, kad pasaulio grožis kyla iš pusiausvyros – tik tada, kai malonė ir griežtumas susilieja, atsiranda tikrasis grožis. Tiferet yra centrinė sefira, jungiantis priešingybes.
- Netzach Bereshit – „Pergalės pradžia“ → pergalė (netzach) reiškia ištvermę ir nenugalimą jėgą. Taisymas moko, kad kūrimo pradžia yra pergalė prieš chaosą, o žmogaus gyvenime tai reiškia gebėjimą išlikti ištikimam Dievui nepaisant sunkumų.
- Hod Bereshit – „Šlovės pradžia“ → šlovė (hod) yra nuolankumas ir dėkingumas. Taisymas aiškina, kad pasaulis sukurtas tam, kad būtų šlovinamas Dievas. Hod yra vidinė jėga, kuri leidžia žmogui pripažinti savo ribotumą ir dėkoti Kūrėjui.
- Yesod Bereshit – „Pagrindo pradžia“ → pagrindas (yesod) yra jungtis tarp aukštesnių sefirot ir karalystės (malchut). Taisymas pabrėžia, kad kūrimo pradžia yra pagrindas, per kurį visa dieviška šviesa perduodama į pasaulį. Yesod simbolizuoja ryšį, santykį ir vaisingumą.
- Malchut Bereshit (II) – „Karalystės pradžia“ → karalystė (malchut) yra galutinė sefira, kurioje susilieja visos kitos. Šis taisymas pakartoja, kad pasaulis yra Dievo karalystė, o žmogus yra kviečiamas ją pripažinti ir joje dalyvauti. Malchut yra Dievo buvimo žemėje išraiška.
- Shemot Bereshit – „Šventųjų vardų pradžia“ → vardai (shemot) kabaloje yra dieviškosios energijos kanalai. Taisymas aiškina, kad kūrimo pradžia yra šventieji vardai, per kuriuos Dievas pasireiškia pasauliui. Vardai yra ne tik žodžiai, bet ir mistinės formulės, jungiančios žmogų su šviesa.
- Malachim Bereshit – „Angelų pradžia“ → angelai (malachim) yra tarpininkai tarp Dievo ir pasaulio. Šis taisymas aiškina, kad kūrimo pradžioje buvo sukurti angelai, kurie vykdo Dievo valią ir palaiko kosminę tvarką. Jie yra dvasinės jėgos, lydinčios žmogų jo kelyje.
- Nevi’im Bereshit – „Pranašų pradžia“ → pranašai (nevi’im) yra žmonės, kurie gauna dieviškąją žinią ir perduoda ją tautai. Taisymas pabrėžia, kad kūrimo pradžia yra pranašystė – Dievo žodis, kuris nuolat atnaujina pasaulį ir nukreipia žmones į tiesos kelią.
51–60
- Sod HaTorah – „Toros paslaptis“ → šis taisymas aiškina, kad Tora turi vidinį, slaptą lygmenį – ne tik įstatymus ir pasakojimus, bet ir mistinę struktūrą, kuri yra kūrimo planas. „Toros paslaptis“ reiškia, jog kiekvienas žodis slepia gilias kabalistines prasmes, kurios atskleidžia dievišką tvarką.
- Otiot Bereshit – „Šventųjų raidžių paslaptis“ → raidės (otiot) kabaloje laikomos kūrimo įrankiais. Taisymas aiškina, kad pasaulis sukurtas per hebrajų raidžių kombinacijas, ir kiekviena raidė yra dvasinė jėga. „Bereshit“ raidės pačios yra paslaptis, atskleidžianti kūrimo mechanizmą.
- Shemot Bereshit (II) – „Šventųjų vardų paslaptis“ → Dievo vardai (shemot) yra kanalai, per kuriuos teka šviesa. Šis taisymas pabrėžia, kad vardai nėra tik žodžiai – jie yra mistinės formulės, jungiančios žmogų su dieviškuoju šaltiniu. Kiekvienas vardas atskleidžia kitą Dievo savybę.
- Misparim Bereshit – „Šventųjų skaičių paslaptis“ → skaičiai (misparim) kabaloje turi gematrijos reikšmę – raidžių ir žodžių skaitinė vertė atskleidžia paslėptas prasmes. Taisymas aiškina, kad kūrimo pradžia yra skaičių tvarka, kuri palaiko kosmoso harmoniją.
- Tzeva’im Bereshit – „Šventųjų spalvų paslaptis“ → spalvos kabaloje simbolizuoja skirtingas šviesos emanacijas. Šis taisymas aiškina, kad pasaulis sukurtas per spalvų spektrą, kuris atspindi sefirot. Spalvos yra dvasinės energijos išraiška, matoma žmogaus akimis.
- Kolot Bereshit – „Šventųjų garsų paslaptis“ → garsai (kolot) yra dieviškos energijos vibracijos. Taisymas pabrėžia, kad pasaulis sukurtas per garsą – „Dievas tarė, ir atsirado“. Garsas yra kūrimo jėga, o malda ir Toros skaitymas atkuria šiuos garsus.
- Nigunim Bereshit – „Šventųjų melodijų paslaptis“ → melodijos (nigunim) yra dvasinės giesmės, kurios pakelia sielą. Šis taisymas aiškina, kad pasaulio pradžia yra melodija – harmonija, kuri jungia žmogų su Dievu. Muzika kabaloje yra priemonė pasiekti aukštesnius pasaulius.
- Tefilot Bereshit (II) – „Šventųjų maldų paslaptis“ → maldos (tefilot) yra kanalai, jungiantys žmogų su sefirot. Šis taisymas pabrėžia, kad malda yra ne tik prašymas, bet ir kosminis veiksmas, palaikantis pasaulio egzistavimą. Malda atkuria ryšį su kūrimo pradžia.
- Mo’adim Bereshit (II) – „Šventųjų švenčių paslaptis“ → šventės (mo’adim) yra laiko momentai, kai atsiveria ypatinga šviesa. Taisymas aiškina, kad šventės yra kūrimo pradžios atspindžiai, jos sujungia žmogų su dieviškuoju ritmu. Kiekviena šventė turi savo sefirot atitikmenį.
- Mitzvot Bereshit (II) – „Šventųjų įsakymų paslaptis“ → įsakymai (mitzvot) yra dvasinės jėgos, kurios palaiko pasaulį. Šis taisymas aiškina, kad įsakymų vykdymas yra tiesioginis ryšys su kūrimo pradžia. Kiekvienas įsakymas atitinka vieną sefirot ir yra būdas prisijungti prie dieviškos šviesos.
61–70
- Sodot Bereshit – „Šventųjų paslapčių paslaptis“ → šis taisymas aiškina, kad „Bereshit“ slepia daugybę paslapčių, kurios yra pačios kūrinijos pagrindas. Paslaptys (sodot) kabaloje reiškia gilias, vidines Toros prasmes, kurios nėra prieinamos paviršutiniškam skaitymui. Tai primena, kad kiekvienas žodis turi daugybę sluoksnių, o tik gilus tyrinėjimas atskleidžia jų esmę.
- Derachim Bereshit (II) – „Šventųjų kelių paslaptis“ → keliai (derachim) simbolizuoja dvasinius kelius, kuriais žmogus eina link Dievo. Šis taisymas pabrėžia, kad „Bereshit“ atskleidžia šešis ar daugiau kelių, vedančių į vienybę. Tai yra skirtingos praktikos – malda, Tora, mitzvot, meditacija – kurios visos veda į tą patį šaltinį.
- Melachim Bereshit (II) – „Šventųjų karalių paslaptis“ → karaliai (melachim) čia suprantami kaip sefirot arba dvasinės jėgos, kurios valdo pasaulio tvarką. Taisymas aiškina, kad „Bereshit“ slepia karalių paslaptį – tai dvasinės valdžios principai, kurie palaiko kūriniją. Karaliai simbolizuoja tvarką, autoritetą ir dievišką valdymą.
- Olamot Bereshit (III) – „Šventųjų pasaulių paslaptis“ → pasauliai (olamot) kabaloje yra skirtingi egzistencijos lygmenys: Atzilut, Beriah, Yetzirah, Asiyah. Šis taisymas pabrėžia, kad „Bereshit“ slepia pasaulių paslaptį – kiekvienas pasaulis yra dieviškos šviesos atspindys, o žmogus gali pakilti iš žemiausio į aukščiausią per dvasinį darbą.
- Malachim Bereshit (II) – „Šventųjų angelų paslaptis“ → angelai (malachim) yra tarpininkai tarp Dievo ir pasaulio. Taisymas aiškina, kad „Bereshit“ slepia angelų paslaptį – jų hierarchiją, funkcijas ir vaidmenį palaikant kosminę tvarką. Angelai yra dvasinės jėgos, kurios vykdo Dievo valią ir padeda žmogui jo kelyje.
- Nevi’im Bereshit (II) – „Šventųjų pranašų paslaptis“ → pranašai (nevi’im) yra žmonės, kurie gauna dievišką žinią ir perduoda ją tautai. Šis taisymas pabrėžia, kad „Bereshit“ slepia pranašų paslaptį – jų ryšį su Dievu, jų gebėjimą matyti ateitį ir nukreipti žmones į tiesą. Pranašystė yra nuolatinis kūrimo atnaujinimas.
- Shemot Bereshit (III) – „Šventųjų vardų paslaptis“ → Dievo vardai (shemot) yra kanalai, per kuriuos teka šviesa. Šis taisymas pabrėžia, kad „Bereshit“ slepia vardų paslaptį – skirtingus vardus, kurie atskleidžia įvairias Dievo savybes. Vardai yra ne tik kalbiniai ženklai, bet ir dvasinės formulės, jungiančios žmogų su šaltiniu.
- Otiot Bereshit (II) – „Šventųjų raidžių paslaptis“ → raidės (otiot) kabaloje yra kūrimo instrumentai. Šis taisymas aiškina, kad „Bereshit“ slepia raidžių paslaptį – kiekviena raidė turi savo dvasinę jėgą ir vaidmenį kūrime. Raidžių kombinacijos yra dieviškos energijos kodai, kurie palaiko pasaulį.
- Misparim Bereshit (II) – „Šventųjų skaičių paslaptis“ → skaičiai (misparim) kabaloje atskleidžia gematrijos prasmes. Šis taisymas pabrėžia, kad „Bereshit“ slepia skaičių paslaptį – kiekvienas skaičius turi dvasinę reikšmę, o jų kombinacijos atskleidžia kūrimo tvarką. Skaičiai yra kosminės harmonijos pagrindas.
- Sod HaBereshit – „Pradžios paslaptis“ → tai galutinė visų interpretacijų sintezė. Šis taisymas aiškina, kad „Bereshit“ yra visų paslapčių raktas – jame slypi visa kūrinija, visi pasauliai, visi vardai, raidės ir skaičiai. „Pradžios paslaptis“ yra vienybės paslaptis: viskas kyla iš Vieno ir grįžta į Vieną.