1844 metais, būdamas vos 26-erių, Karlas Marksas parašė trumpą, bet labai įtakingą tekstą, kuris tapo vienu svarbiausių jo ankstyvosios kūrybos etapų. Šis „Įvadas“ buvo skirtas numatomam platesniam veikalui apie Hegelio teisės filosofiją, tačiau pats veikalas taip ir liko neparašytas. Vis dėlto būtent šis trumpas tekstas (vos keliolika puslapių) tapo vienu garsiausių Marksistinės minties fragmentų dėl … [Skaityti toliau…]
1682 metais, kai danguje šmėžavo ryški kometa (vėliau vadinta 1680 m. kometa), Pjeras Beilis išleido knygą, kuri iš pažiūros atrodė kaip astronominis traktatas, bet iš tikrųjų tapo viena pirmųjų radikalių religinės kritikos ir tolerancijos gynimo manifestų. „Įvairios mintys apie kometą“ – tai ne tik tekstas apie dangaus reiškinį, bet ir gudriai paslėpta filosofinė polemika, parašyta … [Skaityti toliau…]
Pjeras Beilis (1647–1706) – vienas įtakingiausių XVII amžiaus pabaigos ir XVIII amžiaus pradžios Europos mąstytojų. Jo „Istorinis ir kritinis žodynas“ (1697 m., pirmasis leidimas; vėliau dar papildytas 1702 m.) laikomas vienu svarbiausių Apšvietos epochos veikalų. Tai ne tradicinis enciklopedinis žodynas, o milžiniškas, beveik 3000 puslapių apimties kūrinys, sudarytas iš maždaug 2000 straipsnių, daugiausia biografinių, bet … [Skaityti toliau…]
1841 metais išleista Liudviko Fojerbacho (Ludwig Feuerbach) knyga „Krikščionybės esmė“ (Das Wesen des Christentums) tapo vienu svarbiausių XIX amžiaus religijos kritikos veikalų. Fojerbachas, vokiečių filosofas, gimęs 1804 metais, pradžioje studijavo teologiją, vėliau persimetė prie Hegelio filosofijos, tačiau galiausiai ją radikaliai peržengė. Jis siekė išlaisvinti žmogų iš religinių iliuzijų ir grąžinti jam tai, kas iš tikrųjų … [Skaityti toliau…]
Deividas Hjumas, škotų filosofas ir istorikas, gyvenęs XVIII amžiuje, paliko ryškų pėdsaką Europos minties istorijoje. Jo kūrinys „Dialogues Concerning Natural Religion“ (lietuviškai – „Dialogai apie natūraliąją religiją“) – vienas svarbiausių tekstų, nagrinėjančių religijos ir proto santykį. Šis darbas parašytas kaip pokalbių serija, kur skirtingi personažai ginčijasi apie Dievo egzistavimą, jo prigimtį ir žmogaus gebėjimą tai … [Skaityti toliau…]
Pompėjai (Pompeii) – senovės romėnų miestas Kampanijoje, netoli Neapolio įlankos, šiandien vienas garsiausių archeologinių objektų pasaulyje. Miestas buvo įkurtas VI–V a. pr. Kr. oskų genties, vėliau pateko graikų, etruskų ir galiausiai romėnų įtakon. Pavadinimo kilmė nėra visiškai aiški: manoma, kad jis gali būti susijęs su oskišku žodžiu pompe („procesija“, „žygis“) arba graikišku pompē („iškilminga eisena“), … [Skaityti toliau…]
„Bažnyčia yra vergijos atrama“ (angl. The Church is the Bulwark of Slavery) – tai viena aštriausių ir drąsiausių Fredericko Douglasso viešų kalbų, pasakyta 1842 m. gegužės 25 d. Bostone, Chardon Street Chapel, abolicionistų susirinkime. Pats pabėgęs iš vergijos, Douglassas šioje kalboje negailestingai demaskuoja religinę veidmainystę, teigdamas, kad vergija Amerikoje išsilaiko ne tik dėl įstatymų ar … [Skaityti toliau…]
Šis Williamo Edwardo Hartpole’o Lecky (1838–1903) darbas Racionalizmo dvasios kilimo ir įtakos Europoje istorija (History of the Rise and Influence of the Spirit of Rationalism in Europe (1865)) yra laikomas vienu svarbiausių XIX a. intelektualinės istorijos kūrinių. Jame autorius analizuoja fundamentalų poslinkį Europos sąmonėje: kaip magišką, antgamtinį ir dogmatišką viduramžių pasaulėvaizdį pamažu pakeitė loginis mąstymas, … [Skaityti toliau…]
Juodoji legenda (Leyenda Negra) – tai ne tik politinė propaganda, bet ir gilus religinis reiškinys, kilęs iš XVI a. Europos dvasinio skilimo. Tai sistemingas Ispanijos katalikybės vaizdavimas kaip tamsios, fanatiškos ir „antichristiškos“ jėgos, kurią protestantiškosios šalys naudojo savo moraliniam pranašumui pagrįsti. Tuo metu vyko didysis Europos skilimas ir kova dėl dominavimo. XVI a. Ispanija buvo … [Skaityti toliau…]
Ispanijos Nyderlandų inkvizicija yra fundamentalus darbas norint suprasti vieną kruviniausių ir politiškai sudėtingiausių inkvizicijos etapų. Henry Charles Lea (1825–1909) buvo amerikiečių istorikas, laikomas moderniosios inkvizicijos istoriografijos pradininku, o jo studija apie Ispanijos Nyderlandus atskleidžia, kaip religinis persekiojimas tapo įrankiu bandant suvaldyti kylančią tautinę savimonę. Henry Charles Lea darbas „The Inquisition of the Spanish Netherlands“ (liet. … [Skaityti toliau…]
Henry Charles Lea knyga Superstition and Force – lietuviškai Prietarai ir prievarta – yra vienas ankstyviausių ir drąsiausių bandymų moksliškai paaiškinti, kaip prietarai, baimė ir religiniai įsitikinimai formavo viduramžių teisinę sistemą. Tai dokumentinis tyrimas, kuriame Lea analizuoja keturias pagrindines prievartos formas: priesaikos lažybas, teisinę dvikovą, išbandymus (ordeals – ordalijos) ir kankinimą. Knyga atskleidžia, kaip šios … [Skaityti toliau…]
Henry Charles Lea trijų tomų veikalas A History of the Inquisition of the Middle Ages – lietuviškai Viduramžių inkvizicijos istorija – yra vienas svarbiausių ir įtakingiausių tyrimų apie inkvizicijos kilmę, raidą ir poveikį Europos visuomenei. Tai pirmasis tokio masto darbas, kuriame inkvizicija nagrinėjama ne per legendas ar polemiką, bet per dokumentus: popiežių bulas, teismų protokolus, … [Skaityti toliau…]