Aja Sofija (Hagia Sophia), kurios pavadinimas graikiškai reiškia „Šventoji Išmintis“, stovi Stambule, Turkijoje. Dabartinį pastatą 537 m. e. m. užbaigė Bizantijos imperatorius Justinianas I. Pasak legendos, įžengęs į vidų imperatorius sušuko: „Saliamonai, aš tave pranokau!“, turėdamas omenyje Biblijinę Jeruzalės šventyklą. Tai buvo architektūrinė revoliucija: tūkstantį metų tai buvo didžiausia krikščionių šventovė pasaulyje, kol 1453 m. sultonas Mehmedas II užkariavo Konstantinopolį ir pavertė ją mečete, pridėdamas minaretus ir paslėpdamas krikščioniškas mozaikas po tinko sluoksniu (kas, paradoksalu, padėjo joms išlikti iki mūsų dienų).
Kupolo magija: Inžinerinis „levitacijos“ triukas
Pagrindinis Aja Sofijos elementas – milžiniškas, 31 metro skersmens kupolas, kuris, atrodo, tiesiog sklando ore. Architektai Antemijas Tralietis ir Izidorius Miletietis (kurie, beje, buvo matematikai, o ne architektai) panaudojo inovatyvią pendentyvų sistemą – sferinius trikampius, kurie leidžia apvaliam kupolui saugiai remtis į kvadratinį pagrindą.
- Šviesos karūna: Kupolo apačioje yra 40 langų. Kai pro juos krinta saulės šviesa, atrodo, kad langų rėmai išnyksta, o pats kupolas tampa atskirtas nuo sienų ir „sklando“ ant šviesos spindulių.
- Akustinis aidas: Dėl milžiniškos erdvės ir marmurinių paviršių aidas čia trunka iki 11 sekundžių, todėl viduramžių giedojimai čia skambėjo nežemiškai, sukurdami mistišką atmosferą, turėjusią įtikinti lankytojus dieviškąja imperatoriaus galia.
[Image showing the interior of Hagia Sophia, focusing on the massive dome and the giant Islamic calligraphy medallions next to Christian mosaics]
Dviejų religijų dermė: Mozaikos ir kaligrafija
Unikaliausia Aja Sofijos savybė šiandien yra tai, kaip joje persipina krikščioniški ir islamiški simboliai. Tai viena retų vietų pasaulyje, kur viename kadre galite nufotografuoti Mergelę Mariją su kūdikiu ir milžiniškas juodo marmuro lenteles su auksu išrašytais Alacho bei pranašo Muhamedo vardais.
- Auksinės mozaikos: Virš centrinių durų ir apsidėje išlikusios IX–X a. mozaikos vaizduoja Kristų Pantokratorių ir imperatorius, nešančius dovanas. Jos pagamintos iš tūkstančių mažų stiklo gabalėlių, padengtų grynu auksu.
- Islamiškas dekoras: Osmanų laikotarpiu buvo pridėtas mihrabas (niša, rodanti kryptį į Meką), minbaras (sakykla) ir keturi masyvūs minaretai pastato išorėje. Didžiuliai apvalūs skydai su arabų kaligrafija, kabantys palubėje, yra didžiausi tokio tipo darbai visame musulmoniškame pasaulyje.
Istorinis lūžis ir dabartis
1935 m. Mustafa Kemalis Atatiurkas, modernios Turkijos tėvas, Aja Sofiją pavertė muziejumi, simbolizuojančiu šalies pasaulietiškumą. Tačiau 2020 m. Turkijos teismas ir prezidentas R. T. Erdoganas atšaukė šį sprendimą, ir pastatas vėl tapo veikiančia mečete. Nors krikščioniškos mozaikos maldos metu dabar uždengiamos užuolaidomis, pastatas išlieka atviras lankytojams (ne maldos metu). Tai vieta, kuri priklauso ne vienai religijai ar tautai, o visai žmonijos istorijai, liudijanti apie imperijų kilimą ir žlugimą.