Lotanas (arba Litanu) yra mitologinė septynagalvė jūros gyvatė ar drakonas kanaanų mitologijoje, vaizduojama kaip galinga chaoso jėga, kurią nugalėjo dievas Baalas. Ši būtybė, minima Ugarito tekstuose (apie XIV–XIII a. pr. Kr.), yra svarbus chaoskampfo (kovos su chaosu) motyvo pavyzdys senovės Artimųjų Rytų religijose. Lotanas simbolizuoja pirminį chaosą, grėsmę kosminei tvarkai, o jo nugalėjimas rodo dieviškosios … [Skaityti toliau…]
Samsonas nuo pat gimimo buvo pažadėtas Dievui. Jo motina, iki tol nevaisinga, sulaukė angelo apsilankymo. Tas angelas pasakė, kad jos sūnus bus naziriejus – žmogus, pasišventęs Viešpačiui. Naziriejui galiojo griežtos taisyklės: negerti vyno, neliesti nieko mirusio ir – svarbiausia – niekada nekirpti plaukų. Tai nebuvo tiesiog keistas įžadas. Tai buvo ženklas, kad Samsonas priklauso ne … [Skaityti toliau…]
Pirmasis Panipato mūšis (angl. First Battle of Panipat, hindi पानीपत का प्रथम युद्ध – Pānīpat kā Pratham Yuddh) įvyko 1526 m. balandžio 21 d. Panipato lygumoje, dabartinėje Harjanos valstijoje, Indijoje. Ši kova tarp Baburo, tiurkų-mongolų vado ir Mogolų imperijos įkūrėjo, ir Delio sultonato, vadovaujamo sultono Ibrahimo Lodi, tapo lemiamu momentu, nuvertusiu Lodi dinastiją ir padėjusiu … [Skaityti toliau…]
Biblijoje medžiai reiškia gyvybę, Dievo palaiminimą, vaisingumą ir dvasinį augimą. Jie vaizduojami kaip Dievo kūrinijos grožio ir Jo rūpesčio žmogumi ženklai. Medžiai teikė maistą, pavėsį ir medieną, todėl buvo gyvybiškai svarbūs senovės Artimųjų Rytų visuomenėms. Dvasiškai medžiai simbolizuoja teisumą (Ps 1, 3: „Jis yra kaip medis, pasodintas prie vandens srovių“), Dievo karalystę (Mt 13, 31–32, … [Skaityti toliau…]
Hadisai (arab. ḥadīth, pažodžiui „pasakojimas“ arba „pranešimas“) yra islamo šventųjų tekstų rinkiniai, kuriuose užrašyti Pranašo Mahometo (570–632 m.) žodžiai, veiksmai, tylus pritarimas (taqrīr) ir asmeninės savybės. Kartu su Koranu, kuris laikomas tiesioginiu Dievo (Alacho) žodžiu, hadisai sudaro pagrindą islamo teologijai, jurisprudencijai (fiqh), etikai ir kasdieniam gyvenimui. Hadisai yra Sunna – Pranašo gyvenimo ir praktikos – … [Skaityti toliau…]
Nuo ankstyvųjų laikų krikščionybėje buvo laikomasi požiūrio, kad žmogaus kūnas po mirties turėtų būti palaidotas žemėje, laukiant prisikėlimo dienos. Ši tradicija remiasi Šventojo Rašto mokymu, kuris aiškiai parodo, kad kūnas nėra tik laikinas indas, bet ir Dievo kūrinys, kuris bus atnaujintas per Kristaus pažadėtą prisikėlimą. Biblijoje dažnai kartojama mintis, kad žmogus yra sukurtas iš žemės … [Skaityti toliau…]
Estijos religijos istorija yra unikali, nes šalis per amžius patyrė daugybę kultūrinių ir dvasinių įtakų. Seniausiais laikais vietiniai gyventojai praktikavo pagoniškas apeigas, kuriose buvo garbinami gamtos reiškiniai, dvasios ir protėviai. Tikėjimas buvo glaudžiai susijęs su gyvenimo ritmu, žemdirbyste ir bendruomenės papročiais. Krikščionybė Estijoje pradėjo plisti XII–XIII amžiuje, kai į regioną atvyko Livonijos ordinas ir danų … [Skaityti toliau…]
Teoetika (gr. Θジュオηθική, Theoēthikē) – tai etikos šaka, grindžiama Dievo principais, teologiniu požiūriu ir šventaisiais raštais, siekianti nustatyti, kas yra moralu ir teisinga pagal dieviškąją valią. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (Dievas) ir ēthikē (etika, moralė). Teoetika pabrėžia, kad moralinės normos kyla ne tik iš žmogaus proto ar visuomenės susitarimų, bet iš Dievo, kaip … [Skaityti toliau…]
Laumžirgis (Odonata) nėra dažnas religinių sistemų veikėjas, tačiau kai kuriose kultūrose jis įgavo simbolinę reikšmę – dažniausiai ne kaip dievybė ar kulto objektas, o kaip reprezentacinis gamtos reiškinys, susijęs su judėjimu, permaina ar siela. Štai vietos ir tradicijos, kuriose laumžirgis įgijo aiškų religinį ar simbolinį statusą: 1. Japonija – šintoizmas ir simbolika Japonijoje laumžirgis (tonbo) … [Skaityti toliau…]
Religinės motyvacijos muzika – tai tiek liturginiai giesmės, tiek modernūs žanrų mišiniai, kuriuose atsispindi tikėjimo paieškos, dvasiniai klausimai ar tiesioginis garbinimas. Štai esminiai kūriniai, kurie palietė širdis ir liko kultūros pavelde: 1. „Messiah“ (1741) Autorius: Georg Friedrich HändelOratorija, kurioje garsiausias fragmentas – „Hallelujah Chorus“, tapęs simboliu dėkingumui Dievui. Händelio kūrinys perteikia Kristaus gyvenimą nuo gimimo … [Skaityti toliau…]