Oficialus soboro pavadinimas yra Švč. Dievo Motinos Užtarimo prie griovio soboras (rus. Собор Покрова Пресвятой Богородицы, что на Рву, trump. Покровский собор). Jis stovi Raudonojoje aikštėje, Maskvoje. Šventovė buvo pastatyta 1555–1561 m. imperatoriaus Ivano Rūsčiojo įsakymu, siekiant įamžinti pergalę prieš Kazanės chanatą. Nors šiandien tai muziejus, kuriame retkarčiais vyksta pamaldos, jo architektūra išlieka unikaliu pavyzdžiu, neturinčiu tiesioginių analogų nei rusų, nei pasaulio architektūroje.
Architektūrinis kaleidoskopas: Devynios bažnyčios vienoje
Soboras stebina savo sudėtinga struktūra, kuri iš tiesų yra ne vienas pastatas, o devynios atskiros bažnyčios, sujungtos bendru pagrindu ir vidiniais perėjimais.
- Geometrija: Centrinė bažnyčia yra apsupta aštuonių mažesnių, išdėstytų tikslia aštuoniakampės žvaigždės forma. Kiekviena iš jų dedikuota šventajam, kurio šventės dieną įvyko svarbūs mūšiai dėl Kazanės.
- Kupolai: Nors pradiniame etape kupolai greičiausiai buvo paprastesni (auksuoti arba sidabruoti), XVII a. jie įgavo dabartinį spalvingą, raštuotą pavidalą. Kiekvienas kupolas turi unikalų raštą – nuo „kankorėžinio“ iki spiralių – simbolizuojantį dangiškąją Jeruzalę.
- Spalvų evoliucija: Pirmaisiais dešimtmečiais soboras buvo baltas su raudonų plytų detalėmis. Tik vėliau, papildžius pastatą priestatais ir naujais dažų sluoksniais, jis virto tuo ryškiu architektūriniu fejerverku, kurį matome šiandien.
Mitai ir legendos: Nuo apakintų meistrų iki „kvailelio“
Kaip ir bet kuris grandiozinis statinys, Bazilijaus Palaimintojo soboras apaugęs šiurpiomis ir mistiškomis legendomis:
- Apakinti architektai: Garsiausia legenda pasakoja, kad Ivanas Rūstusis, pamatęs užbaigtą soborą, paklausė architektų (vadinamų Barma ir Postniku), ar jie galėtų pastatyti ką nors dar gražesnio. Šiems atsakius „taip“, imperatorius įsakė juos apakinti, kad niekur kitur pasaulyje neatsirastų konkuruojančio šedevro. Nors istoriškai tai mažai tikėtina, pasakojimas puikiai iliustruoja pastato vertę ir Ivano Rūsčiojo reputaciją.
- Kas buvo Bazilijus? Nors oficialus pavadinimas kitas, visi jį vadina Bazilijaus vardu. Bazilijus Palaimintasis buvo vietinis „šventasis kvailelis“ (yurodivy), kuris, pasakojama, vaikščiojo nuogas, nešiojo grandines ir vienintelis nebijojo viešai kritikuoti paties Ivano Rūsčiojo. Jis buvo palaidotas šventovės rūsyje, o virš jo kapo vėliau pastatyta dešimtoji soboro bažnyčia.
Išlikimo drama: Napoleonas ir Stalinas
Per 450 metų soboras ne kartą buvo per plauką nuo visiško sunaikinimo:
- 1812 m. Napoleonas: Prancūzų imperatorius buvo taip pakerėtas pastato, kad norėjo jį išardyti ir persivežti į Paryžių. Supratęs, kad tai neįmanoma, jis įsakė jį susprogdinti. Tik staigi liūtis, užgesinusi padegtus dagčius, išgelbėjo šventovę.
- Stalino era: XX a. 4-ajame dešimtmetyje Stalino bendražygis Lazaris Kaganovičius siūlė nugriauti soborą, nes šis „trukdė“ kariniams paradams Raudonojoje aikštėje. Legenda sako, kad kai Kaganovičius parodė Stalino aikštės modelį su nuimtu soboru, Stalinas griežtai tarė: „Lazari, padėk jį į vietą!“.
Soboro akustika ir paslaptingi aidai
Nors iš išorės soboras atrodo tarsi spalvinga pasaka, jo vidus stebina visiškai kitokia atmosfera – siauri koridoriai, žemi skliautai ir netikėti akustiniai efektai. Kai kuriose koplyčiose garsas sklinda taip, kad net tylus šnabždesys atsimuša nuo sienų ir grįžta keistu, beveik muzikaliniu aido pavidalu. Manoma, kad tai nebuvo atsitiktinumas: architektai sąmoningai kūrė erdves, kuriose maldos ir giesmės įgautų mistišką, dangišką skambesį. Šie akustiniai fenomenai iki šiol tyrinėjami architektų ir muzikologų, nes tokio tipo garsinės struktūros yra itin retos viduramžių Rytų Europos architektūroje.
Soboro paslaptys po žeme: slaptos kriptos ir pamatai
Po soboru slypi sudėtinga požeminė sistema, kurią sudaro senieji pamatai, kriptos ir techniniai tuneliai. Archeologai nustatė, kad dabartinis pastatas iškilo ant ankstesnės medinės bažnyčios vietos, o kai kurie pamatai gali būti dar senesni – galbūt siekiantys ankstyvąją Maskvos kunigaikštystės epochą. Yra hipotezė, kad po centrine dalimi buvo įrengta slaptų patalpų, kuriose saugotos brangenybės ir ikonų rinkiniai karo metu. Nors dauguma šių erdvių šiandien neprieinamos lankytojams, jos išlieka viena paslaptingiausių soboro istorijos dalių, atskleidžiančių, kad šis architektūrinis stebuklas turi ne tik spalvingą fasadą, bet ir gilią, iki galo neištirtą požeminę istoriją.