Vizigotų teisynas, istorijoje žinomas daugybe pavadinimų – Forum Iudicum, Liber Iudiciorum, Lex Visigothorum arba tiesiog Vizigotų kodeksas – yra vienas svarbiausių ir įtakingiausių teisinių paminklų Vakarų Europoje po Romos imperijos žlugimo. VII a. viduryje (apie 654 m.) karaliaus Rekesvinto paskelbtas dokumentas ne tik apibrėžė gyvenimą Pirėnų pusiasalyje, bet ir tapo tiltu tarp antikinės Romos teisės … [Skaityti toliau…]
Santuokos sutikimas (consensus matrimonialis) – tai pati sakramento šerdis, akimirka, kai du žmonės Dievo ir Bažnyčios akivaizdoje dovanoja save vienas kitam. Būtent šis laisva valia ištartas pasižadėjimas sukuria šventą bei neišardomą santuokinį ryšį (vinculum matrimonii), kurio nebegali panaikinti jokia žmogiška jėga. Lietuvoje naudojami priesaikos žodžiai nėra tik gražios eilės; tai gilus, dvasinis įsipareigojimas, kuriame persipina … [Skaityti toliau…]
Šventieji Nekaltieji vaikeliai (lot. SS. Innocentes) – krikščioniškoje tradicijoje taip vadinami Betliejaus ir jo apylinkių berniukai iki dvejų metų amžiaus, nužudyti Judėjos karaliaus Erodo Didžiojo įsakymu. Šis tragiškas įvykis aprašytas Evangelijoje pagal Matą (Mt 2, 13–18). Sužinojęs iš Rytų išminčių apie gimusį „žydų karalių“ ir apimtas maniakiškos baimės dėl savo valdžios, Erodas nusprendė fiziškai pašalinti … [Skaityti toliau…]
Šventasis Dismas arba Šventasis Gerasis Plėšikas (lot. Sanctus Dismas), krikščioniškoje tradicijoje žinomas kaip Gerasis Plėšikas, yra viena paslaptingiausių ir kartu viltingiausių figūrų Naujajame Testamente. Nors Biblijoje (Luko evangelijoje 23, 39–43) jis minimas tik trumpame epizode ant Golgotos kalno, jo vaidmuo krikščioniškoje soteriologijoje (mokyme apie išganymą) yra esminis. Dismas yra vienintelis asmuo, kuriam pats Jėzus Kristus … [Skaityti toliau…]
Šis šventų gyvūnų sąrašas kviečia lankytojus susipažinti su įvairių pasaulio kultūrų ir religijų tradicijomis, kuriose tam tikri gyvūnai laikomi šventais, simboliniais ar dieviškais. Nuo senovės Egipto šakalų, siejamų su mirties dievu Anubiu, iki Indijos karvių, garbinamų kaip gyvenimo dovanos įsikūnijimas, šie gyvūnai atspindi žmonijos dvasinius įsitikinimus, mitologiją ir pagarbą gamtai. Kiekvienas gyvūnas sąraše turi unikalią … [Skaityti toliau…]
Šventasis Steponas iš Permės (rus. Стефан Пермский, kom. Перымса Степан), gyvenęs XIV amžiuje (apie 1340–1396), buvo vienas iškiliausių to meto misionierių, apšvietėjų ir Bažnyčios veikėjų. Jis išgarsėjo ne tik kaip krikštytojas, bet ir kaip unikalios kultūros kūrėjas, sukūręs raštą komių (zyrių) tautai. Steponas gimė Didžiajame Ustiuge, dvasininko šeimoje, ir nuo mažens pasižymėjo neįtikėtinu imlumu kalboms … [Skaityti toliau…]
Šventoji Katerina Sienietė (it. Caterina da Siena, lot. Catharina Senensis), gyvenusi XIV amžiuje (1347–1380), yra viena įtakingiausių moterų krikščionybės istorijoje, Bažnyčios mokytoja ir Europos globėja. Gimusi gausioje Sienos dažytojo šeimoje (buvo 25-as vaikas), ji nuo pat mažens demonstravo neįtikėtiną dvasios stiprybę ir mistinį polinkį. Katerina atsisakė tekėti ir pasirinko gyvenimą pasaulietinėje Šv. Dominyko tretininkių bendruomenėje … [Skaityti toliau…]
Šventasis Kevinas Glendalofietis (air. Cóemgen, lot. Coemgenus), gyvenęs VI a. Airijoje, yra vienas iš didžiųjų airių šventųjų ir Glendalacho (air. Gleann Dá Loch) vienuolyno įkūrėjas. Jo vardas Cóemgen senąja airių kalba reiškia „kilniai gimęs“ arba „gražiai gimęs“. Kevinas priklausė kilmingai Leinsterio giminės atšakai, tačiau nuo pat jaunystės pasirinko radikalų atsiskyrėlio kelią, tapdamas dvasinės disciplinos ir … [Skaityti toliau…]
Šventasis Charalampijas (gr. Άγιος Χαράλαμπος) – vienas seniausių krikščionybės kankinių, kurio gyvenimo istorija liudija neįtikėtiną fizinę ištvermę ir dvasios stiprybę. Šis III amžiaus pradžios dvasininkas, gyvenęs Magnezijos mieste (Mažoji Azija), kankinystės metu buvo sulaukęs neįtikėtino 113 metų amžiaus. Krikščioniškoje ikonografijoje jis visada vaizduojamas kaip itin garbingo amžiaus senolis su balta, krūmota ir įspūdinga barzda. Nors … [Skaityti toliau…]
Šventasis Onufrijus Didysis (lot. Onuphrius Magnus, gr. Ονούφριος), gyvenęs IV–V amžiuje, yra viena paslaptingiausių ir vizualiai įsimintiniausių krikščionybės dykumos tėvų figūrų. Gimęs Egipte, galimai karališkoje šeimoje (pasak kai kurių hagiografinių šaltinių, jo tėvas buvo Persijos karalius), Onufrijus pasirinko radikalų vienatvės ir askezės kelią, tapdamas dvasinio atsiskyrimo simboliu. Jo gyvenimas Egipte, Tėbaidos dykumoje, truko net šešiasdešimt … [Skaityti toliau…]
Šventasis Erikas IX (šved. Erik den helige), taip pat žinomas kaip Erikas Šventasis arba Erikas Jedvardsonas, XII amžiaus viduryje valdęs Švedijos karalius, tapo vienu ryškiausių Skandinavijos krikščioniškosios tapatybės simbolių. Nors apie jo valdymą autentiškų to meto dokumentų išliko nedaug, vėlesnė hagiografinė tradicija ir archeologiniai tyrimai patvirtina jį buvus energingą valdovą, sugebėjusį suvienyti šalį bei dėti … [Skaityti toliau…]
Šventoji Ema iš Gurko (vok. Hemma von Gurk) yra viena žymiausių XI amžiaus Austrijos kilmingųjų, kurios gyvenimas tapo krikščioniško dosnumo ir dvasinio atsidavimo simboliu. Nors ji priklausė įtakingiausiam to meto aristokratijos sluoksniui ir valdė milžiniškus turtus, jos vardas istorijoje išliko ne dėl politinės galios, bet dėl radikalaus pasišventimo vargšams bei Bažnyčios stiprinimui. Ema gimė apie … [Skaityti toliau…]