„Dvasiniai dvieiliai“ (pers. Masnavī‑ye Ma‘navī, taip pat žinomas kaip „Masnavis“, „Masnavi“, „Mathnawi“ arba „Rumi Masnavi“) yra vienas iškiliausių ir apimtimi didžiausių pasaulio literatūros mistinių kūrinių, tryliktajame amžiuje parašytas persų poeto ir teologo Džalal ad Dino Rumi. Šis monumentalus šešių knygų rinkinys, susidedantis iš maždaug 25 000 dvieilių, yra laikomas dvasiniu sufizmo (islamiškojo misticizmo) vadovėliu, kuriame … [Skaityti toliau…]
Auksinė taisyklė – moralinis principas, kuris egzistuoja daugelyje religinių ir filosofinių sistemų. Ji teigia, kad žmogus turėtų elgtis su kitais taip, kaip norėtų, kad būtų elgiamasi su juo. Ši idėja, nors ir formuluojama skirtingais žodžiais, išlieka esminiu etikos pagrindu įvairiose kultūrose ir laikotarpiuose. Vienas pirmųjų žinomų Auksinės taisyklės variantų aptinkamas Konfucijaus mokyme. Kinų mąstytojas, gyvenęs … [Skaityti toliau…]
Apie pradus (lot. De Principiis, gr. Peri Archōn) yra vienas drąsiausių ankstyvosios krikščionybės teologinių veikalų, parašytas apie 220–230 metus Aleksandrijoje. Jo autorius, Origenas (Origenes Adamantius), buvo pirmasis krikščionių mąstytojas, pasiryžęs sukurti vientisą, sistemingą krikščioniškojo mokymo visumą, pasitelkdamas graikų filosofijos įrankius. Kūrinys išliko iki mūsų dienų daugiausia per Rufino Akvilėjiečio lotyniškąjį vertimą, kuriame, manoma, kai kurios … [Skaityti toliau…]
Enocho knyga (etip. Metsihafe Henok, taip pat vadinama Henocho knyga, Etiopiškoji Enocho knyga, angliškai Book of Enoch, 1 Enoch arba Ethiopic Book of Enoch) yra vienas paslaptingiausių ir įtakingiausių senovės žydų apokrifinių raštų, priskiriamas septintajam patriarchui po Adomo – Enochui. Skirtingos vardo formos atsirado dėl hebrajiško originalo חֲנוֹךְ (Chanokh), kuris lietuviškai tradiciškai perteikiamas kaip Enochas, … [Skaityti toliau…]
Vėlės lietuvių mitologijoje ir folklore yra mirusiųjų sielos arba dvasios, užimantis svarbią vietą senovės baltų tikėjimų sistemoje. Jos rodo lietuvių pasaulėžiūrą apie mirtį, pomirtinį gyvenimą ir ryšį tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Vėlės yra nematerialios mirusiųjų esybės – sielos arba dvasios, kurios po žmogaus mirties palieka kūną ir egzistuoja kitame būvyje. Lietuvių mitologijoje jos nėra vien … [Skaityti toliau…]
Mozė Maimonidas (hebr. Moshe ben Maimon), hebrajiškoje tradicijoje žinomas akronimu Rambamas, buvo dvyliktojo amžiaus žydų mąstytojas, gydytojas, teisininkas ir astronomas, kurio intelektualinis palikimas tapo viduramžių racionalizmo viršūne. Gimęs 1135 ar 1138 metais Kordoboje, dabartinėje Ispanijoje, jis augo auksiniame Andalūzijos kultūros laikotarpyje, kur persipynė žydų, musulmonų ir krikščionių žinios. Tačiau Almohadų dinastijos invazija privertė jo šeimą … [Skaityti toliau…]
„Klaidžiojančiųjų vadovas“ (hebr. Moreh Nevukhim, angl. The Guide for the Perplexed) yra fundamentalus viduramžių žydų filosofijos veikalas, kurį dvyliktajame amžiuje parašė vienas iškiliausių visų laikų mąstytojų Mozė Maimonidas (Rambamas). Kūrinys buvo parašytas judeo‑arabų kalba, naudojant hebrajų rašmenis, ir pirmiausia buvo skirtas autoriaus mokiniui Juozapui ben Judai bei kitiems to meto intelektualams, kurie jautė vidinį konfliktą … [Skaityti toliau…]
Sielos kelionė į Dievą (lot. Itinerarium Mentis in Deum, kartais verčiama ir kaip „Proto kelionė į Dievą“) yra vienas svarbiausių viduramžių krikščioniškosios mistikos ir filosofijos veikalų, kurį 1259 metais parašė pranciškonų teologas, Bažnyčios mokytojas Šventasis Bonaventūra. Šis traktatas gimė autoriaus dvasinio susikaupimo metu Alvernos kalne, toje pačioje vietoje, kur Šventasis Pranciškus Asyžietis gavo stigmas. Bonaventūra … [Skaityti toliau…]
Šventasis Kazimieras Šternbergas (vok. Kasimir von Sternberg) buvo keturioliktojo amžiaus dvasininkas, Prahos katedros kanauninkas ir pamaldumo tradicijos puoselėtojas, kurio gyvenimas glaudžiai susijęs su Vidurio Europos krikščioniškąja kultūra bei Šternbergų giminės istorija. Nors istoriniuose šaltiniuose jis dažniau minimas kaip palaimintasis arba vietinio lygmens šventasis, jo asmenybė Bohemijos regione tapo dvasinio kilmingumo ir pasiaukojimo Bažnyčiai pavyzdžiu. Gimęs … [Skaityti toliau…]
Šventasis Stanislovas Kostka (lenk. Stanisław Kostka) buvo šešioliktojo amžiaus jėzuitų novicijus, laikomas jaunimo ir moksleivių globėju bei vienu jauniausių krikščionybės šventųjų, kurio gyvenimas tapo dvasinio ryžto ir idealizmo simboliu. Gimęs 1550 metais Rostkove, Lenkijoje, įtakingoje bajorų šeimoje, jis nuo mažens pasižymėjo ypatingu pamaldumu ir vidine ramybe. Būdamas keturiolikos metų, kartu su vyresniuoju broliu Pilypu, Stanislovas … [Skaityti toliau…]
Šventasis Hiacintas Odrovonžius (lenk. Jacek Odrowąż), dar žinomas kaip Šventasis Jackus, buvo tryliktojo amžiaus dominikonų vienuolis, misionierius ir vienas svarbiausių krikščionybės platintojų Šiaurės bei Rytų Europoje. Gimęs apie 1183 ar 1185 metus Kamene (dabartinė Lenkija), jis priklausė įtakingai Odrovonžių bajorų giminei, kuri suvaidino lemiamą vaidmenį Vidurio Europos bažnytinėje politikoje. Hiacintas įgijo aukštą išsilavinimą Paryžiaus ir … [Skaityti toliau…]
Nors graikų ir romėnų mitologijos dažnai painiojamos, o dievų vardai keičiami (pvz., Dzeusas = Jupiteris, Afroditė = Venera), skirtumų yra – istoriniu, kultūriniu ir net filosofiniu lygmeniu. Graikų mitai dažniausiai pradėdavo nuo Chaoso, o dievai atsirasdavo per dinastinius karus (Uranas → Kronas → Dzeusas). Jie turėjo gyvenimo istorijas: meilės nuotykius, kerštus, silpnybes. Pavyzdžiui, Dzeusas – … [Skaityti toliau…]