Šventasis Steponas iš Permės (rus. Стефан Пермский, kom. Перымса Степан), gyvenęs XIV amžiuje (apie 1340–1396), buvo vienas iškiliausių to meto misionierių, apšvietėjų ir Bažnyčios veikėjų. Jis išgarsėjo ne tik kaip krikštytojas, bet ir kaip unikalios kultūros kūrėjas, sukūręs raštą komių (zyrių) tautai. Steponas gimė Didžiajame Ustiuge, dvasininko šeimoje, ir nuo mažens pasižymėjo neįtikėtinu imlumu kalboms … [Skaityti toliau…]
Šventoji Katerina Sienietė (it. Caterina da Siena, lot. Catharina Senensis), gyvenusi XIV amžiuje (1347–1380), yra viena įtakingiausių moterų krikščionybės istorijoje, Bažnyčios mokytoja ir Europos globėja. Gimusi gausioje Sienos dažytojo šeimoje (buvo 25-as vaikas), ji nuo pat mažens demonstravo neįtikėtiną dvasios stiprybę ir mistinį polinkį. Katerina atsisakė tekėti ir pasirinko gyvenimą pasaulietinėje Šv. Dominyko tretininkių bendruomenėje … [Skaityti toliau…]
Šventasis Kevinas Glendalofietis (air. Cóemgen, lot. Coemgenus), gyvenęs VI a. Airijoje, yra vienas iš didžiųjų airių šventųjų ir Glendalacho (air. Gleann Dá Loch) vienuolyno įkūrėjas. Jo vardas Cóemgen senąja airių kalba reiškia „kilniai gimęs“ arba „gražiai gimęs“. Kevinas priklausė kilmingai Leinsterio giminės atšakai, tačiau nuo pat jaunystės pasirinko radikalų atsiskyrėlio kelią, tapdamas dvasinės disciplinos ir … [Skaityti toliau…]
Šventasis Charalampijas (gr. Άγιος Χαράλαμπος) – vienas seniausių krikščionybės kankinių, kurio gyvenimo istorija liudija neįtikėtiną fizinę ištvermę ir dvasios stiprybę. Šis III amžiaus pradžios dvasininkas, gyvenęs Magnezijos mieste (Mažoji Azija), kankinystės metu buvo sulaukęs neįtikėtino 113 metų amžiaus. Krikščioniškoje ikonografijoje jis visada vaizduojamas kaip itin garbingo amžiaus senolis su balta, krūmota ir įspūdinga barzda. Nors … [Skaityti toliau…]
Šventasis Onufrijus Didysis (lot. Onuphrius Magnus, gr. Ονούφριος), gyvenęs IV–V amžiuje, yra viena paslaptingiausių ir vizualiai įsimintiniausių krikščionybės dykumos tėvų figūrų. Gimęs Egipte, galimai karališkoje šeimoje (pasak kai kurių hagiografinių šaltinių, jo tėvas buvo Persijos karalius), Onufrijus pasirinko radikalų vienatvės ir askezės kelią, tapdamas dvasinio atsiskyrimo simboliu. Jo gyvenimas Egipte, Tėbaidos dykumoje, truko net šešiasdešimt … [Skaityti toliau…]
Šventasis Erikas IX (šved. Erik den helige), taip pat žinomas kaip Erikas Šventasis arba Erikas Jedvardsonas, XII amžiaus viduryje valdęs Švedijos karalius, tapo vienu ryškiausių Skandinavijos krikščioniškosios tapatybės simbolių. Nors apie jo valdymą autentiškų to meto dokumentų išliko nedaug, vėlesnė hagiografinė tradicija ir archeologiniai tyrimai patvirtina jį buvus energingą valdovą, sugebėjusį suvienyti šalį bei dėti … [Skaityti toliau…]
Šventoji Ema iš Gurko (vok. Hemma von Gurk) yra viena žymiausių XI amžiaus Austrijos kilmingųjų, kurios gyvenimas tapo krikščioniško dosnumo ir dvasinio atsidavimo simboliu. Nors ji priklausė įtakingiausiam to meto aristokratijos sluoksniui ir valdė milžiniškus turtus, jos vardas istorijoje išliko ne dėl politinės galios, bet dėl radikalaus pasišventimo vargšams bei Bažnyčios stiprinimui. Ema gimė apie … [Skaityti toliau…]
Rolando giesmė (lot. Carmen de Rolando, pranc. La Chanson de Roland) yra seniausias prancūzų epas, parašytas XI amžiaus pabaigoje, priklausantis „giesmių apie žygdarbius“ (pranc. chansons de geste) žanrui. Šis kūrinys pasakoja apie 778 metų istorinius įvykius Pirėnų kalnuose, kur Karolio Didžiojo kariuomenės ariergardas, vadovaujamas grafo Rolando, pateko į pasalas Ronsevalio perėjoje. Nors istoriškai karalių užpuolė … [Skaityti toliau…]
Šventasis Vitas (lot. Sanctus Vitus) yra vienas iš septyniolikos ankstyvosios krikščionybės kankinių, kurio vardas Viduramžių Europoje tapo neatsiejamas nuo mistinių išgijimų, šokio ir pagalbos ištikus kūno traukuliams. Nors Lietuvoje šis šventasis minimas rečiau nei Vidurio Europoje, jo kultas krikščioniškoje tradicijoje užima itin svarbią vietą, ypač tarp Keturiolikos šventųjų pagalbininkų, į kuriuos tikintieji kreipdavosi sunkiausių ligų … [Skaityti toliau…]
Šventasis Modestas iš Jeruzalės (lot. Modestus Hierosolymitanus) yra viena iš mažiau pažįstamų VII amžiaus krikščionybės figūrų, kurios dvasinis palikimas yra neatsiejamas nuo gamtos ir gyvūnijos pasaulio. Šis palestiniečių kilmės asketas savo tarnystę pradėjo kaip Sinajaus kalno vienuolis, tačiau vėliau jo likimas buvo glaudžiai susietas su Jeruzalės miestu pačiais sunkiausiais jam laikais – po 614 metų … [Skaityti toliau…]
Šventasis Simeonas Kvailys dėl Kristaus (gr. Συμεών ο Σαλός), dar žinomas kaip Simeonas Salosas, yra viena labiausiai gluminančių ir kartu žavingiausių asmenybių ankstyvosios krikščionybės istorijoje. Šis IV amžiaus Sirijos asketas atstovauja radikaliai dvasinei praktikai, vadinamajai „kvailystei dėl Kristaus“ (gr. salos), kurios esmė – sąmoningas socialinių normų laužymas ir beprotybės imitavimas. Simeonas gimė pasiturinčioje šeimoje Edesoje, … [Skaityti toliau…]
Kardinolas Rišeljė (Armand Jean du Plessis) buvo Prancūzijos katalikų bažnyčios hierarchas, valstybės veikėjas ir pirmasis Prancūzijos ministras pirmininkas, kurio veikla padėjo pamatus absoliutinei monarchijai. Gimęs smulkių kilmingųjų šeimoje, jaunystėje jis planavo karininko karjerą, tačiau dėl šeimos interesų išlaikyti vyskupo vietą Liusone turėjo pasukti dvasininko keliu. Būdamas jaunas, jis nevaldė didelių turtų ir susidūrė su skurdžia … [Skaityti toliau…]