Taip, Jėzus dažnai vadina save „Žmogaus Sūnumi“, ir tai yra vienas iš dažniausiai Jėzaus vartojamų titulų, aprašytų Evangelijose. Šis terminas yra reikšmingas dėl keleto priežasčių – jis rodo Jėzaus žmogiškąją prigimtį, Jo unikalų ryšį su žmonija bei Jo dievišką misiją. Nors šis titulas gali atrodyti paprastas, jis turi gilias biblines ir teologines šaknis. 1. Biblinių … [Skaityti toliau…]
Evangelijoje pagal Morkų dažnai pastebima, kad apaštalai lėtai suvokia tikrąją Jėzaus tapatybę ir Jo misijos reikšmę. Morkaus Evangelijoje apaštalai dažnai atrodo sumišę, nesupranta Jėzaus žodžių ar stebuklų, ir jiems prireikia laiko, kol pradeda suprasti, kas Jėzus iš tikrųjų yra. Šis lėtumas nėra vien tik atsitiktinis, bet yra reikšminga tema, kuri parodo tiek jų žmogiškumą, tiek … [Skaityti toliau…]
Petro išpažinimas, kad Jėzus yra Mesijas, yra reikšmingas įvykis, aprašytas Mato 16:13–20, Morkaus 8:27–30 ir Luko 9:18–21. Šis įvykis atskleidžia, kad apaštalai pradeda suprasti Jėzaus dieviškąją prigimtį ir Jo misiją. Petras, būdamas apaštalų atstovu, išpažįsta, kad Jėzus yra ne tik mokytojas ar pranašas, bet ir Dievo siųstas Gelbėtojas – Mesijas. Įvykio kontekstas Jėzus su savo … [Skaityti toliau…]
„Viešpats yra išganymas“ (hebrajų kalba: Yahweh Yeshua arba Yahweh Yeshua, kai kuriuose vertimuose gali būti pateikiama kaip „Viešpats yra mūsų išganymas“) atsiranda tiek Senojo, tiek Naujojo Testamento kontekstuose ir turi gilią teologinę reikšmę. Ši frazė dažnai naudojama norint pabrėžti, kad Dievas yra vienintelis tikras išganymo šaltinis žmonijai. Citatos Kontekstas: Senojo Testamento Kontekstas Psalmė 3:8: „Iš … [Skaityti toliau…]
Karolis Bendžaminas Veitas (Charles Benjamin Waite) savo veikale „Krikščionių religijos istorija iki dviejų šimtųjų metų“ History of the Christian Religion to the Year Two Hundred pateikia vieną iš įdomiausių XIX a. bandymų rekonstruoti ankstyvosios krikščionybės raidą remiantis kritiniu istoriniu metodu, o ne vėlesnėmis dogminėmis schemomis. Autorius tyrinėja pirmuosius du šimtmečius kaip laikotarpį, kuriame krikščionybė dar … [Skaityti toliau…]
Manis, originaliai vadintas Mani, gimė apie 216 metus Mesopotamijoje, Persijos imperijos teritorijoje, kur susikirsdavo įvairios religijos ir kultūros. Jo vaikystė prabėgo žydų-krikščioniškoje baptistinėje bendruomenėje, kurioje buvo pabrėžiama asketika, ritualinis apsivalymas ir dvasinė disciplina. Būdamas vos dvylikos, o vėliau dvidešimt ketverių metų, Manis teigė patyręs apreiškimus iš savo dvasinio Dvynio — „Dvasios Draugo“, kuris paskyrė jį … [Skaityti toliau…]
Mani raštai (Manichaean Scriptures, Sifrē Mani) – tai ankstyvosios manichėjų religijos tekstai, siejami su jos įkūrėju Maniu (Mani, apie 216–276 m.). Nors didžioji dalis šių raštų žuvo per persekiojimus, išlikę fragmentai leidžia pažvelgti į vieną įdomiausių ir labiausiai persekiojamų senovės religijų. Manichėjai save laikė paskutiniuoju didžiuoju apreiškimu, mokymus į vieną visumą, kur yra Zaratustra, Buda … [Skaityti toliau…]
Žodis „šarlatanas“ šiandien reiškia apsimetėlį, kuris žada daugiau, nei gali, ir sąmoningai kuria klaidingą įspūdį apie savo gebėjimus. Jo šaknys siekia Italiją: iš ciarlare – „plepėti, taukšti“ – ir cerretano, Cerreto miesto pavadinimo, kuris viduramžiais garsėjo klajojančiais „gydytojais“, siūliusiais stebuklingus eliksyrus ir vaistus. Šie du žodžiai susiliejo į ciarlatano, o vėliau per prancūzų kalbą virto … [Skaityti toliau…]
Philalethes (Φιλαλήθης, „Tiesos mylėtojas“) – tai Sosiano Hieroklio, III–IV a. sandūros Romos valdininko ir filosofo, parašytas antikrikščioniškas traktatas, kuris, deja, neišliko. Visa, ką šiandien žinome apie šį kūrinį, yra Eusebijaus iš Cezarėjos pateiktos citatos ir nuorodos jo veikale „Prieš Hieroklį“ (Κατὰ Ἱεροκλέους, Contra Hieroclem). Hieroklis, būdamas vienas uoliausių Diokletiano laikų krikščionių persekiotojų, parašė Philalethes kaip … [Skaityti toliau…]
„Prieš Hieroklį“ – tai ankstyvosios krikščionybės apologetinis veikalas, kurį apie 303–305 m. parašė Eusebijus iš Cezarėjos, vienas svarbiausių IV a. krikščionių istorikų ir teologų. Originalus graikiškas pavadinimas Κατὰ Ἱεροκλέους (Kata Hierokleous), lotyniškai tradiciškai vadinamas Contra Hieroclem, o lietuviškai tiksliausiai verčiamas kaip „Prieš Hieroklį“. Šis tekstas atsirado kaip atsakas į Romos valdininko ir filosofo Hieroklio veikalą … [Skaityti toliau…]
Vardas Filostratas yra graikiškos kilmės ir priklauso keliems žymiems Antikos sofistams bei rašytojams, tačiau pats žodis turi aiškią, lengvai išskleidžiamą etimologiją. Originali graikiška forma yra Φιλόστρατος (Philostratos). Šis vardas sudarytas iš dviejų dalių: phílos (φίλος) – „mylintis“, „draugiškas“, ir stratós (στρατός) – „kariuomenė“, „karo žygis“. Taigi pažodžiui vardas reiškia „tas, kuris myli kariuomenę“ arba „draugiškas … [Skaityti toliau…]
Vienas mįslingiausių ir labiausiai diskutuotinų vėlyvosios antikos literatūros kūrinių yra Flavijaus Filostrato (Flavius Philostratus), dažnai vadinamo Filostratu Vyresniuoju arba Sofistu, parašytas veikalas „Apolonijaus iš Tianos gyvenimas“ (lot. Vita Apollonii, gr. Βίος Ἀπολλωνίου). Šis aštuonių knygų apimties darbas, parašytas apie 220–230 m. po Kr., nėra tiesiog sausa biografija. Tai meistriškas sofistinės literatūros pavyzdys, kuriame susipina kelionių … [Skaityti toliau…]