Šventasis Ladislovas (vengr. I. László) buvo Vengrijos karalius, kurio valdymo metai žymi krikščionybės įsitvirtinimą ir valstybės stabilizavimą Vidurio Europoje. Jis gimė apie 1040 metus tremtyje, dabartinės Lenkijos teritorijoje, ir buvo karaliaus Belos I sūnus. Ladislovas į sostą įžengė 1077 metais, po savo brolio Gezos I mirties, ir valdė iki pat 1095 metų. Jo figūra istorijoje … [Skaityti toliau…]
1249 m. vasario 7 d. sudaryta Christburgo taikos sutartis ir jos pagrindu suformuluota Prūsų teisė (Iura Prutenorum, taip pat vadinama Ius Prutenicum, Iura Prussorum, vok. Preußisches Recht, Altpreußisches Recht) žymi esminį lūžį Baltų genčių istorijoje. Tai ne tik teisinis rinkinys, bet ir religinės transformacijos instrumentas, kuriuo pagoniška prūsų visuomenė (pamedėnai, varmai ir natangai) buvo integruota … [Skaityti toliau…]
XI–XII a. Kijevo Rusioje susiformavęs teisynas Rusios tiesa (Русская Правда) žymi unikalų lūžio tašką Rytų slavų istorijoje – tai laikotarpis, kai archajiška pagoniška gentinė santvarka susidūrė su Bizantijos krikščionybės atneštais valstybingumo principais. Nors Jaroslavas Išmintingasis (Ярослав Мудрый) ir jo palikuonys kūrė pasaulietinį įstatymų rinkinį, kiekviena jo eilutė rodo pastangas suvaldyti smurtinę praeitį ir įtvirtinti naują, … [Skaityti toliau…]
Šv. Ladislovo įstatymai (lot. Decreta Sancti Ladislai Regis, vengr. Szent László törvényei, lot. Decreta Regis Ladislai I, taip pat vadinami Sancti Ladislai decretorum liber primus, secundus et tertius) yra XI amžiaus Vengrijos karalystės teisynas, rodantis jau susiformavusios krikščioniškos valstybės brandą ir pastangas sutvirtinti bažnytinę, moralinę ir socialinę tvarką. Skirtingai nei Šv. Stepono I įstatymai, kurie … [Skaityti toliau…]
Avinjono nelaisvė (lot. Captivitas Babylonia papatus, 1309–1377 m.) yra vienas kontroversiškiausių Katalikų Bažnyčios istorijos laikotarpių, kai popiežius rezidavo ne Romoje, o Avinjone, Prancūzijoje. Šis periodas, dažnai vadinamas „Babilonijos nelaisve“ dėl paralelių su žydų tremtimi Babilone, buvo pažymėtas Prancūzijos monarchijos įtaka popiežystei, Bažnyčios centralizacija ir augančia kritika dėl popiežių turtų bei politinio angažavimosi. Avinjono nelaisvė ne … [Skaityti toliau…]
Šv. Stepono I įstatymai, istoriniuose šaltiniuose ir mokslinėje literatūroje žinomi kaip Decreta Sancti Stephani Regis, I. István törvényei, Decreta Regis Stephani I arba tiesiog Šventojo karaliaus Stepono dekretai, žymi lūžio tašką Vidurio Europos istorijoje. Šis teisynas, sudarytas apie 1000–1038 m., tapo teisiniu instrumentu, kuriuo klajoklių vengrų gentys buvo transformuotos į krikščionišką Europos karalystę. Dokumentas padalintas … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios tradicija apaštalą Petrą laiko pirmuoju popiežiumi. Jo gyvenimas, veikla ir vadovavimas padėjo pagrindą popiežiaus institucijai. Petras, gimęs kaip Simonas, buvo žvejys iš Galilėjos, Betsaidos miestelio. Jo brolis Andriejus taip pat buvo Jėzaus mokinys. Remiantis Naujasis Testamentas, Jėzus pašaukė Simoną sekti paskui jį ir davė jam vardą Petras (aram. Kefa, graik. Petros – uola), … [Skaityti toliau…]
Vizigotų teisynas, istorijoje žinomas daugybe pavadinimų – Forum Iudicum, Liber Iudiciorum, Lex Visigothorum arba tiesiog Vizigotų kodeksas – yra vienas svarbiausių ir įtakingiausių teisinių paminklų Vakarų Europoje po Romos imperijos žlugimo. VII a. viduryje (apie 654 m.) karaliaus Rekesvinto paskelbtas dokumentas ne tik apibrėžė gyvenimą Pirėnų pusiasalyje, bet ir tapo tiltu tarp antikinės Romos teisės … [Skaityti toliau…]
Santuokos sutikimas (consensus matrimonialis) – tai pati sakramento šerdis, akimirka, kai du žmonės Dievo ir Bažnyčios akivaizdoje dovanoja save vienas kitam. Būtent šis laisva valia ištartas pasižadėjimas sukuria šventą bei neišardomą santuokinį ryšį (vinculum matrimonii), kurio nebegali panaikinti jokia žmogiška jėga. Lietuvoje naudojami priesaikos žodžiai nėra tik gražios eilės; tai gilus, dvasinis įsipareigojimas, kuriame persipina … [Skaityti toliau…]
Šventieji Nekaltieji vaikeliai (lot. SS. Innocentes) – krikščioniškoje tradicijoje taip vadinami Betliejaus ir jo apylinkių berniukai iki dvejų metų amžiaus, nužudyti Judėjos karaliaus Erodo Didžiojo įsakymu. Šis tragiškas įvykis aprašytas Evangelijoje pagal Matą (Mt 2, 13–18). Sužinojęs iš Rytų išminčių apie gimusį „žydų karalių“ ir apimtas maniakiškos baimės dėl savo valdžios, Erodas nusprendė fiziškai pašalinti … [Skaityti toliau…]
Šventasis Dismas arba Šventasis Gerasis Plėšikas (lot. Sanctus Dismas), krikščioniškoje tradicijoje žinomas kaip Gerasis Plėšikas, yra viena paslaptingiausių ir kartu viltingiausių figūrų Naujajame Testamente. Nors Biblijoje (Luko evangelijoje 23, 39–43) jis minimas tik trumpame epizode ant Golgotos kalno, jo vaidmuo krikščioniškoje soteriologijoje (mokyme apie išganymą) yra esminis. Dismas yra vienintelis asmuo, kuriam pats Jėzus Kristus … [Skaityti toliau…]
Šis šventų gyvūnų sąrašas kviečia lankytojus susipažinti su įvairių pasaulio kultūrų ir religijų tradicijomis, kuriose tam tikri gyvūnai laikomi šventais, simboliniais ar dieviškais. Nuo senovės Egipto šakalų, siejamų su mirties dievu Anubiu, iki Indijos karvių, garbinamų kaip gyvenimo dovanos įsikūnijimas, šie gyvūnai atspindi žmonijos dvasinius įsitikinimus, mitologiją ir pagarbą gamtai. Kiekvienas gyvūnas sąraše turi unikalią … [Skaityti toliau…]