Kerintas (I a. pab.–II a. pr.) buvo ankstyvas žydų–krikščionių mąstytojas, kurio pažiūros žinomos tik iš jo oponentų — Irenėjaus, Epifanijaus, Hipolito ir kitų Bažnyčios tėvų — pateiktų citatų ir santraukų. Jis mokė, kad Jėzus buvo paprastas žmogus, natūraliai gimęs iš Marijos ir Juozapo, o dieviškasis Kristus nusileido ant jo tik krikšto metu ir paliko prieš kančią, todėl ant kryžiaus mirė tik žmogus Jėzus. Kerintas taip pat teigė, kad pasaulį sukūrė ne aukščiausiasis Dievas, bet žemesnė dangiška būtybė (demiurgas), ir ragino laikytis Mozės Įstatymo kaip būtinos išganymo sąlygos. Ankstyvoji tradicija jį vaizduoja kaip apaštalo Jono teologinį oponentą, o kai kurie šaltiniai net teigia, kad Jono evangelija buvo parašyta siekiant paneigti Kerinto mokymą.
Kerinto fragmentai yra ne savarankiškas Kerinto kūrinys, bet visų išlikusių nuotrupų rinkinys, sudarytas iš Bažnyčios tėvų poleminių veikalų. Kadangi nė vienas Kerinto raštas neišliko, šie fragmentai yra vienintelis šaltinis, leidžiantis rekonstruoti jo teologiją. Juose pateikiami trumpi Kerinto mokymo aprašymai, citatos ir santraukos, kurias jo oponentai naudojo kritikai: apie Jėzaus ir Kristaus atskyrimą, pasaulio sukūrimą per demiurgą, įstatymo laikymąsi, angelų vaidmenį ir eschatologines idėjas. Šie fragmentai yra svarbūs ankstyvosios krikščionybės istorijai, nes atskleidžia vieną iš pirmųjų alternatyvių Jėzaus aiškinimų ir parodo, kaip Bažnyčia formavo savo doktriną atsakydama į tokias mokymo kryptis.
Kerinto fragmentai
1. Apie Pasaulio sukūrimą ir Kristaus prigimtį
Šaltinis: Irenėjus Lionietis, Adversus Haereses (Apie erezijas), I.26.1 (apie 180 m.)
Tai išsamiausias Kerinto mokymo aprašymas:
„Kerintas […] mokė, kad pasaulį sukūrė ne Aukščiausiasis Dievas, bet tam tikra Galybė, kuri buvo visiškai atskirta ir nutolusi nuo tos Valdžios, kuri yra virš visų, ir ji (kūrėja) nežinojo apie Dievą, esantį virš visų.
Jis teigė, kad Jėzus nebuvo gimęs iš mergelės (nes jam tai atrodė neįmanoma), bet buvo Juozapo ir Marijos sūnus, lygiai kaip ir visi kiti žmonės, tik buvo teisingesnis, išmintingesnis ir protingesnis už kitus.
Po krikšto Kristus nusileido ant jo [Jėzaus] iš tos Valdžios, kuri yra virš visų, balandžio pavidalu; ir tada jis skelbė nežinomąjį Tėvą bei darė stebuklus. Tačiau pabaigoje Kristus pasitraukė nuo Jėzaus, ir Jėzus kentėjo bei prisikėlė iš numirusių, tuo tarpu Kristus liko nepaliestas kančios, nes buvo dvasinė būtybė.“
2. Apie Pasaulio pabaigą (Chiliazmas / Tūkstantmetė karalystė)
Šaltinis: Euzebijus Cezarietis, Bažnyčios istorija, III.28.2, cituojantis Gajų (apie 200 m.)
Šiame fragmente Kerintas kaltinamas materialistiniu rojaus supratimu:
„…pasitelkęs apreiškimus, kuriuos neva parašė didis apaštalas, jis pateikia mums nuostabius dalykus, melagingai tvirtindamas, kad jam juos parodė angelai.
Jis sako, kad po prisikėlimo Kristaus karalystė bus įkurta žemėje ir kad kūnas, gyvenantis Jeruzalėje, vėl vergau geismams ir malonumams. Būdamas Dievo Raštų priešas ir norėdamas apgauti žmones, jis tvirtina, kad bus tūkstantis metų, skirtų vestuvių puotoms.“
Šaltinis: Dionisijus Aleksandrietis (cituoja Euzebijus, Bažnyčios istorija, VII.25.3):
„Tokia buvo Kerinto doktrina: žemiška Kristaus karalystė. Ir kadangi jis pats buvo kūniškas ir geidulingas, jis svajojo, kad toji karalystė susidės iš tų dalykų, kurių jis troško – būtent pilvo ir to, kas žemiau pilvo, tenkinimo: valgio, gėrimo ir vedybų…“
3. Apie Mozės Įstatymą
Šaltinis: Epifanijus, Panarion (Vaistinėle), 28 (IV a.)
Epifanijus pateikia vėlesnius liudijimus, siejančius Kerintą su žydų įstatymo laikymusi:
„Jie [kerintiečiai] naudoja Evangeliją pagal Matą… bet ne visą, o dalinę…
Jis [Kerintas] mokė, kad pasaulį sukūrė angelai… ir kad Įstatymas [Toros] buvo duotas per angelus.
…Jis liepė laikytis apipjaustymo ir šabo.“
Kerinto mokymo santrauka (remiantis šiais tekstais):
- Demiurgas: Pasaulį sukūrė ne tikrasis Dievas, o žemesnė jėga (angelai), kuri tikrojo Dievo nepažinojo.
- Adopcionizmas: Jėzus buvo paprastas žmogus (Juozapo sūnus). Dieviškasis „Kristus“ į jį įžengė tik per Krikštą ir paliko prieš Nukryžiavimą. Todėl ant kryžiaus mirė tik žmogus Jėzus.
- Legalizmas: Būtina laikytis žydų Įstatymo (apipjaustymo, maisto taisyklių), kad būtum išgelbėtas.
- Hedonistinė eschatologija: Prisikėlęs Jėzus valdys Jeruzalėje 1000 metų, o tas laikas bus kupinas kūniškų malonumų (valgio, švenčių).