Ophitų diagramos (Ophite Diagrams) buvo sudėtingi gnostiniai kosmologiniai brėžiniai, kuriuos mini Celsas ir kuriuos išsamiau perteikia Origenas veikale Contra Celsum VI knygoje. Pačių diagramų neišliko, todėl jų rekonstrukcija remiasi vien šiais priešiškais liudijimais. Diagramos veikė kaip sielos kelionės žemėlapis, vaizduojantis pasaulio struktūrą, archontų valdžią ir kelią į išsilaisvinimą per gnosis.
Celsas teigė matęs schemą, sudarytą iš septynių ar dešimties apskritimų, apsuptų vieno didžiojo rato, vadinamo Leviatanu, kuris simbolizavo pasaulio sielą. Per visą diagramą ėjo stora juoda linija – Gehenna arba Tartaras, skirianti aukštesnįjį ir žemesnįjį kosmosą. Diagramos centre vyko „užantspaudavimo“ ritualas: Tėvas uždeda antspaudą Sūnui / Jaunuoliui, kuris atsako, kad yra pateptas baltuoju chrizmu nuo Gyvybės medžio. Tai rodo, kad diagrama buvo naudojama iniciacijose, kur siela simboliškai išlaisvinama iš kūno.
Celsas mini ir septynis archontus, turinčius gyvūnų pavidalus – liūto, jaučio, amfibijos, erelio, meškos, šuns ir asilo (Thaphabaoth / Onoel). Šie archontai valdė materialų pasaulį, o jų valdovas buvo tapatinamas su Demiurgu, „žydų Dievu“, kuris, pasak gnostikų, sukūrė netobulą pasaulį. Sielos, nepasiekusios išsilaisvinimo, galėjo virsti šiais gyvūnais ir likti archontų cikle. Celsas taip pat mini kvadratą, „rojų su vartais“, pranašų posakius, apskritimų sistemas, Sofijos emanacijas, „nužudytą dangų“ ir „mirtį, sustabdytą danguje“ – tai rodo, kad diagrama jungė įvairius mitinius pasakojimus į vieną kosminę schemą.
Origenas pateikia dar detalesnį vaizdą. Jis mini du didžiuosius apskritimus, Tėvo ir Sūnaus, tarp kurių yra dvigubas apskritimas – geltonas išorėje ir tamsiai mėlynas viduje. Tarp jų stovi kirvio formos barjeras, simbolizuojantis ribą tarp sferų. Viršuje yra mažas apskritimas su žodžiu Agapē („Meilė“), apačioje – kitas su žodžiu Zōē („Gyvybė“). Aplink juos yra didesnis apskritimas su užrašu Pronoia Sophia („Išankstinė Išminties žinia“). Virš sankirtos įrašyta Gnosis, apačioje – Supratimas. Tai rodo, kad diagrama perteikė ne tik kosmologiją, bet ir dvasinio pažinimo pakopas.
Ophitų diagramos atskleidžia, kad gnosticizmas buvo ne tik tekstinė, bet ir vizualinė bei ritualinė tradicija. Jos veikė kaip iniciaciniai žemėlapiai, padedantys sielai suvokti savo padėtį archontų valdomame kosmose ir rasti kelią į aukštesnę tikrovę. Diagramos jungė Tėvą, Sūnų, Sofiją, Meilę, Gyvybę, Gnosis ir archontų sferas į vieną simbolinę sistemą, kuri atspindėjo gnostinį pasaulio supratimą ir sielos išsilaisvinimo kelią.
Celsas sako, kad diagramą sudaro dešimt [arba septyni] atskiri apskritimai, kuriuos apgaubia vienas didelis apskritimas, vadinamas pasaulio siela ir vardu Leviatanas (Leviathan). Diagramą skiria stora juoda linija, vadinama Gehena (Gehenna), o graikiškai – Tartaru (Tartarus). „Antspaudas“ priklauso tam, kuris jį uždeda ir yra vadinamas Tėvu; tas, kuris užantspauduojamas, vadinamas Jaunuoliu ir Sūnumi, ir jis atsako: „Aš buvau pateptas balta chrizma nuo gyvybės medžio“.
Yra septyni angelai, kurie perdavė antspaudą; jie stovi abiejose sielos pusėse ir išlaisvina ją iš kūno. Taip pat yra kiti šviesos angelai, vadinami archontais (Archontics). Šių archontų valdovas (Archon) yra prakeiktasis žydų dievas, kuris sukelia lietų ir griaustinį.
Jis yra šio pasaulio demiurgas, Mozės Dievas, aprašytas kūrimo pasakojime. Iš septynių archontų-demonų pirmasis yra liūto pavidalo; antrasis – jautis; trečiasis – amfibija, kuri baisiai šnypščia; ketvirtasis yra erelio formos; penktasis atrodo kaip lokys, šeštasis – kaip šuo, o septintasis – kaip asilas, vardu Tafabaotas (Thaphabaoth) arba Onoelis (Onoel).
Kai kurie asmenys grįžta į archontų formas, tad jie tampa liūtais, jaučiais, gyvatėmis, ereliais, lokiais ar šunimis. Diagramoje yra kvadratas bei žodžiai, kurie sakomi prie Rojaus vartų.
Jie prideda dar daugiau dalykų: pranašų sakymus, apskritimus apskritimuose, žemiškosios bažnyčios ir apipjaustymo emanacijas bei galią, kylančią iš tam tikros mergelės Prunikos (Prunikos), gyvą sielą ir nužudytą Dangų, kad jis gyventų, ir kalaviju nužudytą žemę, ir daugybę nužudytųjų, kad jie gyventų, ir mirtį, sustabdytą danguje, kai miršta pasaulio nuodėmė, bei siaurą kelią atgal ir duris, kurios atsidaro automatiškai. Visur yra Gyvybės medis ir kūno prisikėlimas iš medžio.
Sako, kad kai kurie dalykai parašyti dviejų aukščiausių dangiškųjų apskritimų – didesniojo ir mažesniojo, priklausančių Sūnui ir Tėvui – viduje.