Džordžas Lemetras (Georges Lemaître) buvo belgų kunigas, matematikas ir fizikas, kurio darbai iš esmės pakeitė šiuolaikinės kosmologijos kryptį. Jis pirmasis pasiūlė teoriją, kad Visata plečiasi ir turi pradžią, o šią idėją vėliau imta vadinti Didžiojo sprogimo teorija. Lemetras savo mokslinius tyrimus grindė Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos lygtimis, todėl jo išvados buvo matematiškai tiksliai pagrįstos. Nors jis buvo katalikų kunigas, jo mokslinė veikla buvo visiškai atskirta nuo teologijos.
Lemetras gimė 1894 m. Belgijoje, katalikiškoje šeimoje, kurioje buvo skatinamas domėtis mokslu ir matematika. Pirmojo pasaulinio karo metu jis tarnavo Belgijos kariuomenėje, o po karo pradėjo studijuoti fiziką ir matematiką. 1923 m. jis buvo įšventintas kunigu, tačiau tuo pat metu tęsė mokslines studijas, kurios jį nuvedė į Kembridžą ir MIT. Šios studijos suteikė jam tvirtą pagrindą teorinei fizikai ir kosmologijai.
1927 m. Lemetras paskelbė straipsnį, kuriame matematiškai įrodė, kad Visata plečiasi. Ši idėja tuo metu buvo radikali, nes dauguma mokslininkų manė, kad Visata yra statiška. Lemetras pasiūlė, kad Visata kilo iš itin tankios ir karštos būsenos, kurią jis pavadino „pirminiu atomu“. Ši idėja tapo pagrindu tam, kas vėliau buvo pavadinta Didžiuoju sprogimu.
Mokslinė karjera ir pagrindiniai darbai
Lemetras buvo vienas iš nedaugelio mokslininkų, kurie anksti suprato, kad Einsteino lygtis leidžia Visatai būti dinamiškai. Jis apskaičiavo, kad galaktikos tolsta viena nuo kitos, o tai reiškia, kad Visata plečiasi. Šiuos skaičiavimus jis atliko dar prieš Edwin Hubble stebėjimus, kurie vėliau patvirtino šį reiškinį. Lemetras taip pat pasiūlė ryšį tarp galaktikos atstumo ir jos tolimojo judėjimo greičio, kas šiandien vadinama Hubble-Lemaître dėsniu.
Einsteinas iš pradžių atmetė Lemaître idėją, tačiau vėliau pripažino, kad ji buvo teisinga. Tai vienas iš retų atvejų, kai kunigas pataisė vieną žymiausių XX a. mokslininkų. Lemetras niekada nemėgino savo teorijos naudoti religiniams argumentams ir pabrėžė, kad mokslas ir tikėjimas nagrinėja skirtingas sritis.
Asmeninis gyvenimas ir kunigystė
Lemetras buvo katalikų kunigas, tačiau jo kunigystė nebuvo kliūtis moksliniams tyrimams. Jis laikėsi nuostatos, kad mokslas tiria fizinę tikrovę, o teologija – dvasinę. Dėl šios priežasties jis griežtai atskyrė savo mokslinę veiklą nuo religinių pareigų. Kai popiežius Pijus XII bandė Didįjį sprogimą interpretuoti kaip teologinį įrodymą, Lemetras pats paprašė to nedaryti.
Jis buvo žinomas kaip ramus, nuoseklus ir itin tikslus mokslininkas. Lemetras daug metų dėstė Leuveno universitete, kur ugdė naują fizikų kartą. Jis taip pat domėjosi skaičiavimo technologijomis ir buvo vienas pirmųjų Belgijoje, dirbusių su ankstyvaisiais kompiuteriais.
Pagrįstos interpretacijos apie jo indėlį
Lematro indėlis į mokslą gali būti apibendrintas keliais faktais:
- Jis pirmasis matematiškai pasiūlė Visatos pradžios modelį, kuris vėliau tapo Didžiojo sprogimo teorija.
- Jis nustatė ryšį tarp galaktikų atstumo ir jų tolimojo judėjimo greičio, kuris šiandien yra vienas pagrindinių kosmologijos dėsnių.
Šie faktai yra empiriniai ir nepriklauso nuo religinių interpretacijų.
Vėlyvieji metai ir palikimas
Lemetras mirė 1966 m., netrukus po to, kai buvo atrasta kosminė foninė spinduliuotė – vienas svarbiausių Didžiojo sprogimo teorijos įrodymų. Jis dar spėjo sužinoti apie šį atradimą ir suprato, kad jo teorija buvo patvirtinta. Tai buvo simboliška jo mokslinės karjeros pabaiga.
Šiandien Lemetras laikomas vienu svarbiausių XX a. kosmologų. Jo darbas parodė, kad moksliniai atradimai gali kilti iš įvairių profesijų žmonių, jei jų tyrimai yra tikslūs ir pagrįsti matematika. Jis įrodė, kad kunigas gali sukurti vieną svarbiausių šiuolaikinės fizikos teorijų, jei laikosi mokslinio metodo.