Laimė – tai, ko ieško kiekvienas, tačiau dažnai jos ieškoma ten, kur jos nėra: taurėje, lošimų adrenalino pliūpsnyje, trumpalaikiuose malonumuose ar net beprasmiškame rutinos rate. Bet yra žmonių, kurie laimę atrado ne ieškodami, o sustodami – stabtelėję ir atsigręžę į save, į Dievą, į tylą. Jie nebuvo šventieji, o paprasti žmonės, suklupę, pavargę, kartais net … [Skaityti toliau…]
Doxa (graikų k. δόξα) – tai nuomonė, dažnai paremta prielaidomis, jausmais ar neišbandytomis idėjomis, o ne tvirtu pagrindu. Senovės graikų filosofai, tokie kaip Platonas, doxa laikė žemesne pažinimo forma, priešinga epistēmei – tikram, pagrįstam žinojimui. Platonas savo „Valstybės“ olų alegorijoje doxa prilygino šešėliams ant sienos: žmonės tiki, kad tai tikrovė, bet iš tiesų mato tik … [Skaityti toliau…]
Jėzaus Kristaus atvaizdavimas per daugiau nei du tūkstančius metų krikščionybės istorijos yra tarsi veidrodis, atveriantis kultūras, tikėjimus ir menines tendencijas. Nuo ankstyvųjų katakombų freskų iki Renesanso šedevrų ir šiuolaikinių interpretacijų, Jėzaus išvaizda keitėsi – jis buvo vaizduojamas su barzda ir be jos, ilgais ar trumpais plaukais, aukštas ar žemesnis, su mėlynomis ar rudomis akimis. Šie … [Skaityti toliau…]
Teoforija – tai reiškinys, kai žmogaus vardas savyje nešioja dievybę. Tarsi į asmens tapatybę būtų įrašytas dievo pėdsakas: ne simboliškai, o pažodžiui. Vardas tampa ne tik asmeniniu ženklu, bet ir maža malda, pareiškimu, pasišventimu. Senovės žmonės netikėjo atsitiktinumais. Jie nematė vardo kaip tuščios etiketės – priešingai, vardas buvo tiltas tarp žmogaus ir dieviškos tvarkos. Teoforiniai … [Skaityti toliau…]
Diteizmas – tai religinė ar filosofinė sistema, teigianti, kad egzistuoja du dievai, dažnai laikomi lygiaverčiais, bet turinčiais skirtingas ar priešingas funkcijas, savybes ar roles. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „di-“ (du) ir „theos“ (dievas), reiškiantis „dviejų dievų tikėjimą“. Diteizmas skiriasi nuo monoteizmo (vieno dievo) ir politeizmo (daug dievų), nes pabrėžia tiksliai dvi dieviškas esybes. … [Skaityti toliau…]
Auksinė taisyklė – moralinis principas, kuris egzistuoja daugelyje religinių ir filosofinių sistemų. Ji teigia, kad žmogus turėtų elgtis su kitais taip, kaip norėtų, kad būtų elgiamasi su juo. Ši idėja, nors ir formuluojama skirtingais žodžiais, išlieka esminiu etikos pagrindu įvairiose kultūrose ir laikotarpiuose. Vienas pirmųjų žinomų Auksinės taisyklės variantų aptinkamas Konfucijaus mokyme. Kinų mąstytojas, gyvenęs … [Skaityti toliau…]
Vėlės lietuvių mitologijoje ir folklore yra mirusiųjų sielos arba dvasios, užimantis svarbią vietą senovės baltų tikėjimų sistemoje. Jos rodo lietuvių pasaulėžiūrą apie mirtį, pomirtinį gyvenimą ir ryšį tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Vėlės yra nematerialios mirusiųjų esybės – sielos arba dvasios, kurios po žmogaus mirties palieka kūną ir egzistuoja kitame būvyje. Lietuvių mitologijoje jos nėra vien … [Skaityti toliau…]
Nors graikų ir romėnų mitologijos dažnai painiojamos, o dievų vardai keičiami (pvz., Dzeusas = Jupiteris, Afroditė = Venera), skirtumų yra – istoriniu, kultūriniu ir net filosofiniu lygmeniu. Graikų mitai dažniausiai pradėdavo nuo Chaoso, o dievai atsirasdavo per dinastinius karus (Uranas → Kronas → Dzeusas). Jie turėjo gyvenimo istorijas: meilės nuotykius, kerštus, silpnybes. Pavyzdžiui, Dzeusas – … [Skaityti toliau…]
Graikų mitologija – tai gausi dievų, didvyrių ir mitinių būtybių galerija, kuri tūkstantmečius formavo senovės pasaulėvaizdį. Šis sąrašas apima populiariausius graikų dievus, pusdievius ir legendines figūras – nuo galingiausių Olimpo valdovų iki užmarštyje užmirštų, bet ne mažiau įdomių personažų. Čia rasite ir žinomus vardus, kaip Dzeusą ar Afroditę, ir tuos, kurių istorijos šiek tiek pranyksta … [Skaityti toliau…]
Kapadokijos Tėvai – šventasis Bazilijus Didysis (329–379 m.), šventasis Grigalius Nazianzietis (329–390 m.) ir šventasis Grigalius Nysietis (335–394 m.) – yra vieni svarbiausių IV a. krikščionių teologų, padėjusių pagrindą Trejybės doktrinai ir kovojusių su to meto erezijomis, tokiomis kaip arijonizmas ir pneumatomachų mokymas. Jų raštai, parašyti graikų kalba, pasižymi giliu teologiniu įžvalgumu, filosofiniu tikslumu ir … [Skaityti toliau…]