Migelis Servetas (Miguel Servet, lot. Michael Servetus) buvo ispanų teologas, gydytojas ir humanistas, gyvenęs XVI amžiuje. Jis tapo vienu ryškiausių renesanso laikotarpio mąstytojų, kurio idėjos sukėlė didžiulį pasipiktinimą tiek katalikų, tiek protestantų tarpe.
Servetas gimė 1511 m. Aragone, Villanueva de Sigena miestelyje. Jis studijavo įvairiose Europos universitetuose – Saragosoje, Tulūzoje, Paryžiuje ir Leuvene – kur gilinosi į teologiją, mediciną, matematiką, astronomiją ir geografiją. Jis buvo tikras universalaus išsilavinimo žmogus, kurio darbai apėmė tiek religiją, tiek mokslą. Medicinoje Servetas pirmasis Europoje tiksliai aprašė plaučių kraujotaką, vadinamąjį mažąjį kraujo apytakos ratą, kas vėliau tapo svarbiu atradimu medicinos istorijoje.
Teologijoje jis garsėjo savo antitrinitarinėmis pažiūromis. 1531 m. išleido veikalą De Trinitatis Erroribus („Apie Trejybės klaidas“), kuriame kritikavo tradicinį krikščionybės mokymą apie Trejybę. Vėliau parašė Dialogorum de Trinitate („Dialogai apie Trejybę“), o svarbiausias jo darbas buvo Christianismi Restitutio („Krikščionybės atkūrimas“, 1553 m.). Šiuose veikaluose jis atmetė tiek katalikų, tiek protestantų doktrinas, kritikavo Jono Kalvino mokymą ir gynė savo supratimą apie tikėjimą bei krikštą.
Servetas susirašinėjo su Kalvinu, tačiau jų ginčai tapo itin aštrūs. 1553 m. jis buvo suimtas Ženevoje, kur Kalvinas turėjo didelę įtaką. Tų pačių metų spalio 27 d. Servetas buvo nuteistas už ereziją ir sudegintas ant laužo Champel kalvoje. Egzekucija buvo žiauri – jo kūnas buvo surištas prie stulpo, o aplink sukrauta dar žalia mediena, todėl degimas truko ilgai. Prieš mirtį jis meldėsi ir prašė Dievo atleidimo.
Nors Servetas buvo pasmerktas ir nužudytas, jo palikimas išliko. Medicinoje jis laikomas vienu iš plaučių kraujotakos atradėjų, o teologijoje – ankstyvuoju religijos tolerancijos ir sąžinės laisvės šaukliu. Vėlesniais amžiais jis buvo vadinamas vienu iš sąžinės laisvės tėvų, o jo tragiška mirtis tapo simboliu, kaip pavojinga buvo mąstyti kitaip XVI amžiaus Europoje.
Migelis Servetas – pagrindiniai kūriniai
- De Trinitatis Erroribus (Apie Trejybės klaidas, 1531 m.)
Citata: „Qui ambulat in tenebris, nescit quo vadat.“ („Kas vaikšto tamsoje, nežino, kur eina.“)
Paaiškinimas: Servetas teigė, kad tradicinė Trejybės doktrina užtemdo tikrąjį Dievo pažinimą ir nukreipia tikinčiuosius nuo Rašto paprastumo. - Dialogorum de Trinitate (Dialogai apie Trejybę, 1532 m.)
Citata: „Nec cum istis, nec cum illis, in omnibus consentio aut dissentio. Omnes mihi videtur habere parte veritatis, et partem erroris.“
(„Nei su šitais, nei su anais visiškai nesutinku ar nesiginčiju. Man atrodo, kad kiekvienas turi dalį tiesos ir dalį klaidos.“)
Paaiškinimas: Jis pabrėžė, kad nei katalikai, nei protestantai neturi pilnos tiesos – kiekviena pusė turi ir tiesos, ir klaidos elementų. - Syruporum universa ratio (Apie sirupų gamybą ir vartojimą, 1537 m.)
Citata: „Concocta medicari.“ („Gydyti tuo, kas jau suvirškinta.“)
Paaiškinimas: Medicininiame traktate Servetas aprašė vaistinių sirupų sudėtį, gamybą ir vartojimą, remdamasis Galeno tradicija. - Geographicae Cl. Ptolemaei Alexandrini enarrationes (Klaudijo Ptolemajo geografijos komentarai, 1535 m.)
Citata: „Nova orbis pars reperta est, quam Americam vocant.“ („Atrasta nauja pasaulio dalis, kurią vadina Amerika.“)
Paaiškinimas: Komentuodamas Ptolemajo „Geografiją“, Servetas įtraukė naujų atradimų aprašymus, įskaitant Amerikos žemyną, ir praplėtė renesanso geografijos horizontus. - Christianismi Restitutio (Krikščionybės atkūrimas, 1553 m.)
Citata: „Jesu, thou Son of the eternal God, have mercy upon me.“ („Jėzau, amžinojo Dievo Sūnau, pasigailėk manęs.“)
Paaiškinimas: Svarbiausiame veikale Servetas atmetė Trejybę, kritikavo predestinaciją, gynė suaugusiųjų krikštą ir aprašė plaučių kraujotaką – vieną iš reikšmingiausių medicinos atradimų.