Oksirincho papirusai (Papyrus Oxyrhynchus) – tai didžiulė ir be galo svarbi senovinių rankraščių kolekcija, atrasta Oksirincho (Oxyrhynchus) mieste, Egipte, XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Šiukšlynuose po dykumos smėliu išliko tūkstančiai dokumentų. Tarp jų buvo rasta ir ankstyvosios krikščionybės tekstų, datuojamų II–IV amžiais. Penki dokumentai (P. Oxy. 210, 840, 1224, 2949 ir 4009) yra … [Skaityti toliau…]
Mertono papirusas 51 – tai vos vienas, labai mažas papiruso lapelis (jo dydis tėra 3,9 x 5,3 cm), prirašytas iš abiejų pusių (averso ir reverso). Šis rankraštis yra gana senas – datuojamas III amžiumi. Jį 1959 metais pirmą kartą išleido mokslininkas B. R. Reesas (dokumentas priklauso Wilfredo Mertono graikų papirusų kolekcijai, nuo kurios ir kilo … [Skaityti toliau…]
Kairo papirusas 10735 (iš paties pavadinimo aišku, kad šis rankraštis saugomas/kilęs iš Kairo kolekcijų Egipte) yra vienas vienintelis išlikęs papiruso lapas, prirašytas iš abiejų pusių – priekinės (averso) ir galinės (reverso). Jis datuojamas VI arba VII amžiumi. Pirmą kartą 1903 m. jį išleido mokslininkai B. P. Grenfell ir A. S. Hunt, manydami, kad tai yra … [Skaityti toliau…]
Agrafos (lot. Agrapha) krikščioniškoje tradicijoje ir biblistikoje yra terminas, nurodantis į Jėzaus ištartus posakius, kurie nebuvo įtraukti į keturias kanonines Naujojo Testamento evangelijas. Nors pats graikiškas terminas pažodžiui reiškia neužrašytus dalykus, tokia formuluotė yra paradoksali, nes techniškai mes apie šiuos žodžius žinome tik dėl to, kad jie vienaip ar kitaip buvo užfiksuoti kituose rašytiniuose šaltiniuose. … [Skaityti toliau…]
Visą gyvenimą ieškojau atsakymų į egzistencinius klausimus. Nuo vaikystės mane lydėjo abejonės dėl tradicinės religijos. Nesusitaikiau su mintimi tikėti tuo, ko niekas nematė, ir remtis raštais, kurių interpretacijos keitėsi nuo viduramžių hierarchijų iki šiuolaikinių adaptacijų. Visada klausdavausi: kodėl turėčiau priimti būtent tą Dievo vaizdinį, kurį man perdavė šeima, o ne tą, kuriuo tiki kitos kultūros? … [Skaityti toliau…]
Krikščioniškoje teologijoje girdimas paslaptingas vardas – Naujoji Ieva. Taip vadinama ne šiaip moteris, bet pati Mergelė Marija. Kodėl? Kuo ji susijusi su pirmąja moterimi, Ieva? Ir ką reiškia tas „naujumas“ – ar tai tik simbolis, ar teologinis pagrindas? Dvi moterys – du pasaulio posūkiai Pradžios knygoje Ieva – pirmoji moteris, sukurta iš Adomo šonkaulio, gyveno … [Skaityti toliau…]
Šis unikalus rankraštis, kuris mokslinėje literatūroje žymimas kaip Berlyno papirusas 11710 (Papyrus Berlin 11710), pirmą kartą buvo pristatytas visuomenei 1923 metais vokiečių teologo Hanso Lietzmanno publikacijoje, jis yra vos 6,5 x 7,5 cm (mažesnis už šiuolaikinę kreditinę kortelę). Dokumentas saugo trumpą, tačiau itin reikšmingą pokalbį tarp Jėzaus bei jo mokinio Natanaelio, kuris savo turiniu glaudžiai … [Skaityti toliau…]
Lotynų kūdikystės evangelija (The Latin Infancy Gospels, lot. Evangelia Infantiae), kurios mokslininkų dabar dažniau įvardijamos kaip J kompozicija (J Composition), yra vėlyvas pasakojimas apie Marijos ir Jėzaus gimimą bei ankstyvąjį gyvenimą. Šis kūrinys iš esmės yra paremtas ankstesniais tekstais, konkrečiai Jokūbo protoevangelijos lotynišku vertimu bei Pseudo-Mato evangelija, tačiau į pasakojimą įpina ir unikalių elementų. J … [Skaityti toliau…]
Talaso mūšis (angl. Battle of Talas, arab. معركة نهر طلاس – Maʿrakat Nahr Ṭalās) įvyko 751 m. liepos mėn. prie Talaso upės, dabartinio Kirgizijos ir Kazachstano pasienio zonoje. Ši kova tarp musulmonų Abasidų kalifato, vadovaujamo Ziyado ibn Saliho, ir Kinijos Tangų dinastijos, vadovaujamos Gao Xianzhi, tapo lemiamu momentu, sustabdžiusiu Kinijos ekspansiją Centrinėje Azijoje ir atvėrusiu … [Skaityti toliau…]
Jurgio giesmė (Georgslied) yra vienas seniausių išlikusių krikščioniškosios poezijos pavyzdžių vokiečių kalba. Nors jis vadinamas „giesme“, šiuolaikiniam skaitytojui jis labiau primena epinį pasakojimą ar legendą. Viduramžiais tokio pobūdžio kūriniai buvo skirti ne tik giedojimui, bet ir garsiam rečitavimui (skandavimui) bendruomenėms, siekiant supažindinti žmones su šventųjų gyvenimais bei stebuklais. Datuojama: IX a. pabaiga (apie 880–900 m.) … [Skaityti toliau…]
Vario ritinys, aptiktas trečiajame Kumrano urve, yra bene labiausiai gluminantis dokumentas visoje Negyvosios jūros radinių kolekcijoje. Kitaip nei kiti rankraščiai, parašyti ant odos ar papiruso, šis tekstas buvo iškaltas dviejuose vario lakštuose, kurie vėliau susukti į ritinius ir per tūkstantmečius visiškai oksidavosi. Kad būtų įmanoma perskaityti turinį, 1956 m. Mančesteryje ritinys buvo atsargiai supjaustytas į … [Skaityti toliau…]
Šis rankraščių rinkinys atstovauja vienam įdomiausių ir kartu sudėtingiausių senovės žydų raštijos sluoksnių – pseudoepigrafijai. Šis terminas apibūdina tekstus, kurie priskiriami autoritetingoms praeities asmenybėms, pavyzdžiui, Mozei, Jozuei ar Danieliui, siekiant suteikti naujai parašytam kūriniui dievišką autoritetą bei dvasinį svorį. Antikos laikais tai nebuvo laikoma klastote šiuolaikine prasme. Tai buvo pripažinta literatūrinė tradicija, leidusi autoriams per … [Skaityti toliau…]