Oksirincho papirusai

Oksirincho papirusai (Papyrus Oxyrhynchus) – tai didžiulė ir be galo svarbi senovinių rankraščių kolekcija, atrasta Oksirincho (Oxyrhynchus) mieste, Egipte, XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Šiukšlynuose po dykumos smėliu išliko tūkstančiai dokumentų. Tarp jų buvo rasta ir ankstyvosios krikščionybės tekstų, datuojamų II–IV amžiais.

Penki dokumentai (P. Oxy. 210, 840, 1224, 2949 ir 4009) yra labai unikalūs, tačiau stipriai apgadinti tekstų fragmentai (išlikę tik atskiri papiruso lapai ar skiautelės). Mokslininkams jie ypač įdomūs, nes juose užfiksuoti tekstai, kurių nėra oficialiame (kanoniniame) Naujajame Testamente.

Šie fragmentai greičiausiai priklauso nežinomoms arba iki mūsų dienų neišlikusioms evangelijoms, ankstyvųjų krikščionių pamokslams (homilijoms), o vienas jų, dėl savo mikroskopinio dydžio, galbūt netgi buvo naudojamas kaip asmeninis amuletas. Keli iš šių fragmentų (ypač 2949 ir 4009) kelia didžiulį susidomėjimą, nes manoma, kad tai gali būti anksčiausiai išlikę apokrifinės Petro evangelijos pėdsakai. Kadangi papirusai sutrupėję, juose gausu „skylių“ ir nutrūkstančių sakinių.

Visų šių penkių papirusų vertimai.


1. Papyrus Oxyrhynchus 210

(Datuojamas III amžiumi. Jame susipina pasakojimai iš Jėzaus vaikystės, pamokymai ir teologiniai pasisakymai, būdingi tiek sinoptinėms evangelijoms, tiek apaštalo Pauliaus laiškams).

Priekinė pusė (Recto)
„…laukti. Jis padarė tai, ką angelas įsakė, paimdamas Mariją.¹ Bet tai, kas buvo pasakyta apie angelą… tai yra ženklai… tai… dar…“
(¹ Plg. Mato 1:24; 2:14).

Antroji pusė (Verso)
„geras… jis sakė… Tėvo sūnus… geras…
geras Dievas… bet…
Jėzus. Ir jis pasakys…
duoda gerą vaisių. Bet blogas
duoda blogą. Geras…
bet gero medžio vaisius…
ir jis darys gera.² Aš esu…
aš esu atvaizdas…³
Dievo pavidale…⁴
kaip jo atvaizdas
Dievui, Dievui…
būti… matomas…
[kad]… žmogiškas…“
(² Plg. Mato 7:16–20; 12:33–35; Luko 6:43–45. ³ Plg. 2 Kor 4:4; Kol 1:15. ⁴ Plg. Fil 2:6).


2. Papyrus Oxyrhynchus 840

(Datuojamas III arba IV amžiumi. Tai miniatiūrinis pergamento lapelis, kuriame aprašomas niekur kitur nerandamas Jėzaus ir vyriausiojo kunigo ginčas Šventykloje dėl apsiplovimo ritualų).

Antroji pusė (Verso)
„…anksčiau, prieš pasielgdamas neteisingai, jis subtiliai ginčija kiekvieną smulkmeną. Bet saugokitės, kad ir jūs kartais nenukentėtumėte taip, kaip jie. Nes piktadariai žmonės atpildą gauna ne tik tarp gyvųjų; jų taip pat laukia bausmė ir didelės kančios.“
Ir pasiėmęs juos kartu, jis įsivedė juos į pačią šventovę ir ėmė vaikščioti Šventykloje.¹ Vienas fariziejus, vyriausiasis kunigas, vardu Levis, priėjęs sutiko juos ir tarė Gelbėtojui: „Kas tau leido trypti šią šventovę ir žiūrėti į šiuos šventus indus, kai tu pats nesi apsiplovęs ir tavo mokiniai nėra nusiplovę kojų? Nors esi susitepęs, tu tryptai šią Šventyklą, švarią vietą, kurioje niekas kitas nevaikšto ir nedrįsta pažvelgti į šiuos šventus indus nenusiprausęs ir nepakeitęs drabužių.“² Tuoj pat Gelbėtojas sustojo su savo mokiniais ir atsakė jam:
(¹ Plg. Morkaus 11:27. ² Plg. Mato 15:1–20; Morkaus 7:1–23).

Priekinė pusė (Recto)
„O tu, kuris esi čia, Šventykloje, ar tu esi švarus?“ Tasai jam atsakė: „Aš esu švarus, nes nusiprausiau Dovydo tvenkinyje, vienais laiptais nulipau [į vandenį], o kitais užlipau; ir apsivilkau baltais, švariais drabužiais. Tada atėjau ir pažvelgiau į šiuos šventus indus.“
Gelbėtojas jam atsakė tardamas: „Vargas jums, aklieji, kurie nematote. Tu nusiprausei šiuose išlietuose vandenyse, kuriuose dieną naktį voliojosi šunys ir kiaulės. Ir kai prauseisi, tu nušveitei tik išorinę odą, kurią net prostitutės ir fleitininkės tepa aliejais, prausia, šveičia ir gražina žmonių geismams tenkinti. Bet viduje jos pilnos skorpionų ir visokio blogio.³ Tačiau aš ir mano mokiniai, kurie, kaip sakai, nesame apsiplovę, buvome panardinti amžinojo gyvenimo vandenyse, kurie atiteka iš… Bet vargas tiems…“
(³ Plg. Mato 23:16–28; Luko 11:37–41).


3. Papyrus Oxyrhynchus 1224

(Datuojamas IV amžiumi. Tai didelės knygos (kodekso) fragmentai su keliais skirtingais epizodais, įskaitant viziją ir diskusijas su fariziejais).

1 Fragmentas, priekinė pusė (Recto)
„…visame… iš tiesų sakau jums…“

1 Fragmentas, antroji pusė (Verso)
„…bus… jums/jus…“

2 Fragmentas, priekinė pusė, 2 stulpelis
„…apsunkino mane. Ir kai Jėzus pasirodė vizijoje, jis pasakė: „Kodėl tu nusiminęs? Nes ne… tu, bet… duodantis…““

2 Fragmentas, antroji pusė, 1 stulpelis (174 psl.)
„…tu kalbėjai neatsakydamas. Ką tad tu atsakei? Kokio naujo mokymo, anot jų, tu mokai? Arba kokį naują krikštą skelbi? Atsakyk ir…“

2 Fragmentas, antroji pusė, 2 stulpelis (175 psl.)
„Bet kai Rašto žinovai, fariziejai ir kunigai pamatė jį, jie pasipiktino, nes jis sėdėjo prie stalo tarp nusidėjėlių. Tačiau Jėzus, tai išgirdęs, pasakė: „Sveikiesiems nereikia gydytojo…“¹“
(¹ Plg. Mato 9:10–12; Morkaus 2:15–17; Luko 5:29–31).

2 Fragmentas, priekinė pusė, 1 stulpelis (176 psl.)
„„Ir melskitės už savo priešus,² nes kas ne prieš jus, tas už jus.³ Jie yra toli; rytoj ateis jų valanda, ir… priešininko…““
(² Plg. Mato 5:44; Luko 6:27–28; Didachė 1:3. ³ Plg. Morkaus 9:40; Luko 9:50).


4. Papyrus Oxyrhynchus 2949

(Datuojamas II pabaiga arba III amžiaus pradžia. Labai svarbus išlikęs epizodas apie Jėzaus kūno atidavimą laidojimui. Tekstas labai panašus į apokrifinės Petro evangelijos fragmentą).

„Bet Juozapas, Piloto draugas, stovėjo ten, ir…
Ir žinodamas, kad jis įsakė jį nukryžiuoti, jis nuėjo pas Pilotą ir paprašė jo kūno palaidojimui.¹ Pilotas nusiuntė pas Erodą ir paprašė grąžinti kūną, sakydamas: „Mano draugas paprašė kūno.“ Erodas atsakė: „Pilotai,… jį… kažkas… jį… nes mes palaidosime…“²“
(¹ Plg. Mato 27:57–58; Morkaus 15:43; Luko 23:50–52; Jono 19:38. ² Plg. Petro evangelija, 2:3–5).


5. Papyrus Oxyrhynchus 4009

(Datuojamas II arba III amžiumi. Unikalus tuo, kad jame pirmuoju asmeniu pasakojamas Jėzaus ir, greičiausiai, apaštalo Petro pokalbis).

Priekinė pusė (Recto) ir Antroji pusė (Verso apjungta)
„„…pjūtis… Bet būkite nekalti kaip balandžiai ir išmintingi kaip žalčiai. Jūs būsite kaip avys tarp vilkų.“¹
Aš jo paklausiau: „O kas, jei mes būsime sudraskyti?“
Jis man atsakė: „Kai vilkai sudrasko avis, jie joms daugiau nieko nebegali padaryti.² Todėl aš jums sakau: nebijokite tų, kurie jus žudo, o nužudę daugiau nebegali nieko padaryti…“³“
(¹ Plg. Mato 10:16; Luko 10:3; Tomo evangelija 39. ² Plg. 2 Klemento laiškas 5:2–4. ³ Plg. Luko 12:4–5).