Mertono papirusas 51 – tai vos vienas, labai mažas papiruso lapelis (jo dydis tėra 3,9 x 5,3 cm), prirašytas iš abiejų pusių (averso ir reverso). Šis rankraštis yra gana senas – datuojamas III amžiumi. Jį 1959 metais pirmą kartą išleido mokslininkas B. R. Reesas (dokumentas priklauso Wilfredo Mertono graikų papirusų kolekcijai, nuo kurios ir kilo pavadinimas)
Kaip ir su Kairo papirusu, mokslininkai iki galo nesutaria: tai gali būti fragmentas iš kažkokios nežinomos, iki šių dienų neišlikusios Evangelijos, arba tai gali būti tiesiog ankstyvojo krikščionių pamokslininko homilija (pamokslas) / teologinis komentaras, paremtas Luko evangelija. Kadangi išliko tik labai maža papiruso skiautelė, atsakyti į šį klausimą tiksliai ko gero neįmanoma.
Nepaisant to, šis tekstas yra labai svarbus ankstyvosios krikščionybės tyrinėtojams, nes rodo, kaip III amžiuje buvo interpretuojami ir užrašomi Jėzaus žodžiai. Antroji pusė (verso) yra geriau išlikusi, joje atpažįstami Jėzaus žodžiai apie gerus medžius, duodančius gerus vaisius, ir blogus medžius (labai panašu į Luko 6:43–45 ir Mato 12:33–35). Priekinė pusė (recto) išlikusi prastai, bet manoma, kad joje atpasakojama Luko evangelijos 7:29–30 ištrauka, kur atgailaujantys mokesčių rinkėjai (muitininkai) lyginami su Dievo valią atmetančiais fariziejais.
Svarbi detalė apie teksto atkūrimą:
Kadangi papirusas yra stipriai apgadintas (apskabytas) ir jame trūksta daug raidžių bei žodžių, mokslininkai šias „skyles“ užpildė (rekonstravo) remdamiesi panašiomis vietomis Luko evangelijoje. Pavyzdžiui, pačiame išlikusiame papiruse žodžio „fariziejai“ išvis nėra – jis tiesiog buvo logiškai įterptas iš biblinio konteksto, siekiant atkurti pilną sakinio prasmę.
Mertono papiruso 51 fragmentai
Aversas (Priekinė papiruso pusė – Recto)
„…ir kai visi žmonės bei mokesčių rinkėjai išgirdo, jie pripažino Dievą teisiu, išpažindami savo nuodėmes.
Bet fariziejai nebuvo Jono pakrikštyti, ir jie atmetė Dievo valią bei Dievo įsakymą.¹
Taigi ir Dievas atmeta juos.
Bet vienas fariziejus pakvietė jį valgyti kartu su juo…²“
Reversas (Antroji papiruso pusė – Verso)
„Nes piktas žmogus, traukdamas iš [savo] pikto, atnešė piktą vaisių, kaip piktas medis atneša (piktą vaisių) iš pikto.
Ir kai jūs išnešate gerus dalykus iš gero širdies lobyno, jo geras vaisius nėra sunaikinamas.³
O jūs nevadinat manęs „Viešpatie, Viešpatie“ ir nedarote to, ką aš sakau, nei klausote kalbančio pranašo…⁴“
¹ Plg. Luko 7:29–30; Morkaus 9:7.
² Plg. Luko 7:36.
³ Plg. Mato 7:15–20; 12:33–35; Luko 6:43–45.
⁴ Plg. Mato 7:21; Luko 6:46.