Tikėjimas – tai asmeninis ir vidinis žmogaus santykis su Dievu, aukštesne jėga ar gyvenimo prasme. Tačiau per istoriją ne kartą buvo mėginama tikėjimą primesti jėga: grasinimais, baime, net fiziniu spaudimu. Ar tikėjimas, gimstantis iš prievartos, iš tiesų gali būti tikras? Prievarta ir tikėjimas iš esmės prieštarauja vienas kitam. Tikėjimas, kuris kyla iš laisvos valios, yra … [Skaityti toliau…]
Gvadalupės Mergelės apsireiškimai, įvykę 1531 m. Meksikoje, yra vienas reikšmingiausių katalikų tikėjimo įvykių, turėjęs didžiulę įtaką ne tik religijai, bet ir kultūrai bei visuomenei. Šie apsireiškimai, kai Mergelė Marija pasirodė indėnui Juanui Diegui, laikomi Dievo artumo visiems žmonėms simboliu. Gvadalupės Mergelė tapo Meksikos ir visos Lotynų Amerikos dvasiniu bei nacionaliniu simboliu. 1531 m. gruodį, praėjus … [Skaityti toliau…]
Memorija (memoria) yra ketvirtasis retorikos etapas, kuris šiuolaikiniame „skaitymo iš ekranų“ pasaulyje dažnai nepelnytai pamirštamas. Antikos oratoriams tai buvo viena garbingiausių disciplinų, reikalaujanti ne sauso teksto „iškėlimo“ mintinai, o gebėjimo sukurti vidinį minčių žemėlapį. Tai etapas, kuriame paruošta kalba tampa oratoriaus dalimi. Garsiausia šio etapo technika – „vietų metodas“ (loci), kai kalbėtojas mintyse vaikščiodavo po … [Skaityti toliau…]
Dispozicija (dispositio) yra antrasis retorikos etapas, skirtas surinktos medžiagos organizavimui ir struktūrizavimui. Tai savotiška minties architektūra – procesas, kuriame nusprendžiama, kokia seka bus pateikiami argumentai, kad jie pasiektų didžiausią poveikį klausytojui. Šiame etape kalba suskirstoma į logines dalis: įžangą (exordium), faktų išdėstymą (narratio), pagrindinį argumentavimą (confirmatio) bei išvadas (peroratio). Kalbėtojas turi strategiškai apskaičiuoti, kurioje vietoje … [Skaityti toliau…]
Invencija (inventio) yra pats pirmasis ir pamatinis retorikos etapas, kurio metu kalbėtojas atranda turinį bei medžiagą savo būsimai kalbai. Tai nėra tiesiog spontaniškas kūrybinis procesas, o kryptingas faktų, įrodymų ir argumentų ieškojimas. Šiame etape analizuojama pasirinkta tema, nustatoma pagrindinė problema bei ieškoma stipriausių būdų įtikinti auditoriją. Antikos mokytojai pabrėžė, kad invencija yra intelektualinis pamatas, reikalaujantis … [Skaityti toliau…]
Elokucija (elocutio) yra esminis retorikos etapas, kuriame gryna mintis paverčiama kalba. Tai procesas, kurį galime palyginti su drabužių parinkimu – kalbėtojas nusprendžia, kaip „aprengti“ savo idėjas, kad jos auditorijai būtų patrauklios ir suprantamos. Šiame etape didžiausias dėmesys skiriamas stiliui bei žodynui. Kalbėtojas renkasi tarp paprasto, vidutinio ar aukštojo stiliaus, ieško tinkamiausių metaforų, epitetų ir kitų … [Skaityti toliau…]
Vatikano dokumentų pasaulyje terminas allocutio (lot. užkalbinimas, kreipimasis) žymi itin specifinę komunikacijos formą. Nors lietuvių kalboje lotyniška galūnė -tio dažnai virsta -cija, žodis „aliokucija“ mūsų terminijoje neprigijo dėl savo fonetinės struktūros. Rimtuose teologiniuose bei istoriniuose tekstuose paprastai laikomasi vienos iš dviejų taisyklių: paliekama originali lotyniška forma allocutio (rašoma kursyvu) arba vartojamas lietuviškas apibūdinimas – iškilminga … [Skaityti toliau…]
2022 metų kovo 19 dieną Popiežius Pranciškus paskelbė naujas taisykles, pavadintas „Praedicate Evangelium“ (lietuviškai – „Skelbkite Evangeliją“). Tai Vatikano „vyriausybės“ – Romos kurijos – pertvarka. Popiežius siekė, kad Bažnyčios administracija nustotų būti uždara biurokratijos tvirtove ir taptų tarnyste, kuri pasiekia kiekvieną žmogų. Vienas didžiausių lūžių – galimybė pasauliečiams vadovauti. Anksčiau svarbiausius sprendimus Vatikane priimdavo tik … [Skaityti toliau…]
Mahabharata, Mahabarata (sanskrito kalba: महाभारतम्, Mahābhārata, liet. „Didysis Bharatos pasakojimas“) yra viena iš dviejų pagrindinių senovės Indijos epinių poemų (kartu su Ramajana), laikoma šventuoju hinduizmo tekstu. Priskiriama išminčiui Vyāsai, poema tikriausiai buvo sudaryta tarp IV a. pr. Kr. ir IV a. po Kr., nors jos šaknys siekia gerokai senesnes žodines tradicijas. Mahabharata yra ilgiausia pasaulyje … [Skaityti toliau…]
Egiptiečių dievų garbinimas buvo glaudžiai susijęs su gamtos ciklais ir Nilo upės svarba. Pavyzdžiui, Ozirisas buvo susijęs su derlingumu ir pomirtiniu gyvenimu, o jo mirties ir prisikėlimo mitas simbolizavo Nilo potvynius ir sausras. Dievai buvo reikalingi ne tik dvasiniam gyvenimui, bet ir praktiniams dalykams – žmonės meldėsi dėl gerų derlių, sveikatos, pergalių kare ir net … [Skaityti toliau…]
Mi’raj (arab. معراج, reiškia „kopėčios“ arba „pakilimas“) yra antroji Mahometo dvasinės kelionės dalis, sekanti po Isra (naktinės kelionės iš Mekos į Jeruzalę). Šis įvykis, aprašytas Korane (17:1) ir išsamiai hadisuose (pvz., Sahih al-Bukhari, Sahih Muslim), įvyko apie 621 m. Mekoje. Mi’raj – tai Mahometo pakilimas per septynis dangaus sluoksnius, lydimo arkangelo Gabrieliaus (Džibrilo), kur jis … [Skaityti toliau…]
El Šadai (hebrajiškai אל שֲָדַי, El Shaddai) — vienas iš seniausių Dievo vardų Senajame Testamente. Pats terminas „El” hebrajų kalboje reiškia „Dievą” arba „galingąjį”, o „Šadai” tradiciškai verčiamas kaip „Visagalis”. Tad „El Šadai” — tai „Dievas Visagalis” arba „Galingasis Dievas”. Tačiu žodis „Šadai” turi paslaptingą kilmę. Kai kurie mokslininkai mano, kad jis gali sietis su … [Skaityti toliau…]