Biblijoje upės yra daugiau nei geografiniai objektai – jos simbolizuoja gyvybę, Dievo palaiminimą, apsivalymą ir dvasinį atgimimą. Upės teikė vandenį, būtą žemdirbystei ir išgyvenimui sausringuose Artimųjų Rytų kraštuose, todėl buvo laikomos Dievo dovana. Jos taip pat žymėjo ribas, skyrė tautas ar tapo kliūtimis, kurias Dievas padėjo įveikti, parodydamas savo galią. Pavyzdžiui, Jordano upė buvo stebuklingai … [Skaityti toliau…]
Šis rankraščių rinkinys, apimantis fragmentus nuo 4Q537 iki 4Q549, atveria unikalią aramėjiškąją literatūrą, skirtą Izraelio patriarchų – Jokūbo, Judo, Juozapo, Levio, Kahato bei Amramo – paskutiniams žodžiams ir mistinėms vizijoms. Fiziniai dokumentai datuojami maždaug II–I a. pr. Kr. (vėlyvasis Hasmonejų bei ankstyvasis Erodo laikotarpis). Šie tekstai užpildo Biblijos pasakojimo spragas tarp Pradžios knygos įvykių ir … [Skaityti toliau…]
Šis rankraščių rinkinys apima vienus paslaptingiausių Kumrano radinių, nušviečiančius ankstyvąją žydų apokaliptiką bei angelologiją. Fiziniai fragmentai datuojami maždaug I a. pr. Kr. – I a. po Kr., nors pačios literatūrinės tradicijos siekia III a. pr. Kr. Tai dvasinis pasaulis, kuriame dangaus paslaptys, astronomija bei moralinis tyrumas susipina į vientisą pasakojimą apie laikotarpį iki Didžiojo tvano. … [Skaityti toliau…]
Jubiliejų knyga, dar žinoma kaip „Mažoji Pradžios knyga“, yra vienas gausiausiai Kumrano urvuose atstovaujamų tekstų, o tai rodo išskirtinę jo svarbą bendruomenei. Fiziniai rankraščių fragmentai datuojami maždaug 150–100 m. pr. Kr. (Hasmonejų laikotarpis), nors pats kūrinys galėjo būti sudarytas šiek tiek anksčiau. Tekstas pateikiamas kaip tiesioginis Dievo apreiškimas Mozei ant Sinajaus kalno, kurį diktuoja „Artumo … [Skaityti toliau…]
Šis rankraštis, rastas pirmajame Kumrano urve, yra vienas unikaliausių Negyvosios jūros radinių. Mokslininkų teigimu, fizinis dokumentas datuojamas maždaug nuo 25 m. pr. Kr. iki 50 m. po Kr. (vėlyvasis Antrosios Šventyklos laikotarpis), nors jame užfiksuotos tradicijos gali būti kur kas senesnės. Tai reiškia, kad rankraštis buvo perrašytas būtent tuo metu, kai gimė bei gyveno Jėzus … [Skaityti toliau…]
Šis sąrašas pristato unikalius muzikinius kūrinius iš įvairių pasaulio kultūrų ir religijų, kuriuos žmonės laiko ne tik religinėmis dainomis ar ritualinėmis giesmėmis, bet pačiu sakralumo įsikūnijimu. Tai nėra paprastos apeiginės melodijos ar meno kūriniai. Šios giesmės suvokiamos kaip šventos todėl, kad jose, tikima, gyvena dieviškoji dvasia, jos laikomos dieviško apreiškimo forma arba laikomos tarpininkėmis tarp … [Skaityti toliau…]
Nuo seniausių laikų žmogus ieškojo būdų, kaip išsaugoti savo kūną po mirties. Egiptiečiai mumifikavo faraonus, šventieji buvo saugomi relikvijose, o kapai buvo statomi iš akmens, kad atlaikytų šimtmečius. Tačiau yra viena neišvengiama tiesa – net tvirčiausias kapas po žeme ilgainiui išnyks. Laikas, žemės drebėjimai, rūgštus dirvožemis, gamtos stichijos – visa tai nepalieka jokios garantijos, kad … [Skaityti toliau…]
Latvija – kraštas, kuriame religinės tradicijos susipynė su įvairių laikmečių ir tautų įtakomis. Ilgus amžius šalyje klestėjo pagoniškos apeigos, kurios buvo giliai įsišaknijusios latvių kultūroje. Dievybės, susijusios su gamta, žemdirbyste ir kasdieniu gyvenimu, užėmė reikšmingą vietą žmonių pasaulėžiūroje. Viduramžiais į Latvijos teritoriją atvyko krikščionybė. Pirmieji jos ženklai pasirodė dar prieš XIII amžių, tačiau reikšmingas lūžis … [Skaityti toliau…]
Antrosios šventyklos laikotarpis apibrėžia šešių šimtmečių epochą nuo 516 m. pr. Kr. iki 70 m. po Kr. Šiuo metu susiformavo Biblijos kanonas, išryškėjo pagrindinės judaizmo srovės, susiklostė krikščionybės ištakos. Istorinę eigą diktavo politiniai lūžiai, kultūrinė konfrontacija bei vidinės dvasinės paieškos. Tai nebuvo stabilumo era. Nuolatinė svetimšalių įtaka vertė bendruomenes ieškoti naujų tapatybės formų. Viskas prasidėjo … [Skaityti toliau…]
Kumrano rankraščių lobyne Pešerai (pesharim) (vns. pesher, hebrajų k. – „aiškinimas“ arba „įminimas“) užima išskirtinę vietą. Kartais lietuviškoje vartosenoje pasitaiko netikslios formos – „pešarimai“, „pešarai“, „perešimai“ – jos atsirado dėl fonetinės adaptacijos, tačiau laikomos netaisyklingomis. Tai unikalūs biblinių tekstų komentarai, sukurti Esėjų bendruomenės maždaug I a. pr. Kr. – I a. po Kr. Šiame tekstų … [Skaityti toliau…]
Teokosmologija (gr. Θεοκοσμολογία, theokosmología) – tai mokymas arba filosofinis-teologinis požiūris, aiškinantis pasaulio kilmę, sandarą ir tikslą, remiantis Dievo buvimu ir Jo kūrybine veikla. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (Dievas), kosmos (pasaulis) ir logos (mokymas, žodis). Teokosmologija siekia suvokti, kaip Dievas sukūrė visatą, kokia yra jos tvarka ir kaip ji rodo Jo valią bei tikslą. … [Skaityti toliau…]
Bitė (madhu-makṣikā sanskrite) turi svarbią, nors ir ne itin dažnai akcentuojamą vietą seniausiuose Indijos religiniuose tekstuose. Jau Vedose, ypač Rigvedoje, minimas medus (madhu) – kaip dieviškas gėrimas, susijęs su nemirtingumu, žinojimu ir šviesa. Kadangi bitės yra medaus nešėjos, jos laikomos dieviškos tvarkos, energijos ir saldumo pernešėjomis. Medus Rigvedoje apibūdinamas kaip dangiška substancija, skirta dievams – … [Skaityti toliau…]