Vatikano Miesto Valstybė, turinti vos kelis šimtus gyventojų ir mažiau nei pusę kvadratinio kilometro ploto, turi savo pilną teismų sistemą. Ji remiasi kanonų teise, bet civiliniams ir baudžiamiesiems reikalams pritaikyta prie italų modelio. Teisingumas vykdomas popiežiaus vardu – jis yra aukščiausias autoritetas, gali bet kada įsikišti, atleisti ar pakeisti sprendimą. Sistema nėra didelė, bet veikia … [Skaityti toliau…]
Kai kurios ankstyvosios krikščionybės knygos išliko vienuolynų bibliotekose, kitos po tūkstantmečių buvo atkastos Egipto dykumų smėlynuose (kaip, pavyzdžiui, sensacinga „Judo evangelija“). Tačiau yra viena ypatinga knygų kategorija – tai tekstai, kurie taip niekada ir nebuvo atrasti, bet apie kurių egzistavimą mes žinome iš tų žmonių… kurie juos nekentė. Būtent tokia yra knyga, vadinama „Didieji Marijos … [Skaityti toliau…]
Šie šeši apokrifiniai tekstai priklauso vadinamajam „Piloto ciklui“ – ankstyvosios krikščionybės ir viduramžių legendų rinkiniui, kuris susiformavo siekiant užpildyti Naujojo Testamento spragas. Ankstyvieji krikščionys nuolat kėlė klausimą: kas po Jėzaus nukryžiavimo nutiko tiems, kurie jį teisė ir pasmerkė? Visus šiuos tekstus vienija keli ryškūs bruožai: Tai nėra istoriniai dokumentai, bet jie puikiai atspindi to meto … [Skaityti toliau…]
Juozapo iš Arimatėjos pasakojimas (Narrative of Joseph of Arimathea) – tai labai unikalus ir intriguojantis ankstyvosios krikščionybės apokrifas, pateikiantis alternatyvią Jėzaus kančios, nukryžiavimo ir įvykių po prisikėlimo versiją. Tekstas parašytas pirmuoju asmeniu, tarsi jį pasakotų pats Juozapas iš Arimatėjos (žmogus, kuris, pasak evangelijų, palaidojo Jėzų). Ši istorija išsiskiria keliais neįprastais elementais: Nors šis tekstas remiasi … [Skaityti toliau…]
„Gelbėtojo kerštas“ (Vindicta Salvatoris) paprastai priskiriamas vadinamajam „Piloto ciklui“ – evangelijoms ir tekstams, pasakojantiems apie Poncijaus Piloto likimą po Jėzaus nukryžiavimo. Tačiau pačiam Pilotui čia tenka tik antraeilis vaidmuo (nors tekstas ir aprašo jo įkalinimą bei pasmerkimą). Pagrindinis šio kūrinio dėmesys skiriamas žydų tautos likimui: jie pasmerkiami dėl savo vaidmens Jėzaus mirtyje ir baudžiami siaubingomis … [Skaityti toliau…]
Jėzaus ir Abgaro susirašinėjimas – tai apokrifinis (nekanoninis) susirašinėjimas tarp paties Jėzaus ir Abgaro Ukamos (pravarde „Juodasis“), Rytų Sirijoje esančio Edesos miesto karaliaus (valdžiusio 4 m. pr. Kr. – 7 m. po Kr. ir 13–50 m. po Kr.). Šie laiškai pirmą kartą paminėti IV amžiaus Bažnyčios istoriko Euzebijaus (Eusebijaus Cezarėjiečio) veikale „Bažnyčios istorija“. Euzebijus teigė … [Skaityti toliau…]
Vienos papirusas G 2325 (Papyrus Vindobonensis G 2325), dar žinomas kaip Fajúmo fragmentas (Fayum Fragment), yra ypač mažas papiruso gabalėlis (vos 3,5 x 4,3 cm), prirašytas tik iš vienos pusės (tai rodo, kad jis buvo knygos ritinio, o ne kodekso dalis). Dokumentas datuojamas III amžiumi (galbūt net pirmąja jo puse) ir buvo rastas pietryčių Fajúme, … [Skaityti toliau…]
Oksirincho papirusai (Papyrus Oxyrhynchus) – tai didžiulė ir be galo svarbi senovinių rankraščių kolekcija, atrasta Oksirincho (Oxyrhynchus) mieste, Egipte, XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Šiukšlynuose po dykumos smėliu išliko tūkstančiai dokumentų. Tarp jų buvo rasta ir ankstyvosios krikščionybės tekstų, datuojamų II–IV amžiais. Penki dokumentai (P. Oxy. 210, 840, 1224, 2949 ir 4009) yra … [Skaityti toliau…]
Mertono papirusas 51 – tai vos vienas, labai mažas papiruso lapelis (jo dydis tėra 3,9 x 5,3 cm), prirašytas iš abiejų pusių (averso ir reverso). Šis rankraštis yra gana senas – datuojamas III amžiumi. Jį 1959 metais pirmą kartą išleido mokslininkas B. R. Reesas (dokumentas priklauso Wilfredo Mertono graikų papirusų kolekcijai, nuo kurios ir kilo … [Skaityti toliau…]
Kairo papirusas 10735 (iš paties pavadinimo aišku, kad šis rankraštis saugomas/kilęs iš Kairo kolekcijų Egipte) yra vienas vienintelis išlikęs papiruso lapas, prirašytas iš abiejų pusių – priekinės (averso) ir galinės (reverso). Jis datuojamas VI arba VII amžiumi. Pirmą kartą 1903 m. jį išleido mokslininkai B. P. Grenfell ir A. S. Hunt, manydami, kad tai yra … [Skaityti toliau…]
Agrafos (lot. Agrapha) krikščioniškoje tradicijoje ir biblistikoje yra terminas, nurodantis į Jėzaus ištartus posakius, kurie nebuvo įtraukti į keturias kanonines Naujojo Testamento evangelijas. Nors pats graikiškas terminas pažodžiui reiškia neužrašytus dalykus, tokia formuluotė yra paradoksali, nes techniškai mes apie šiuos žodžius žinome tik dėl to, kad jie vienaip ar kitaip buvo užfiksuoti kituose rašytiniuose šaltiniuose. … [Skaityti toliau…]
Visą gyvenimą ieškojau atsakymų į egzistencinius klausimus. Nuo vaikystės mane lydėjo abejonės dėl tradicinės religijos. Nesusitaikiau su mintimi tikėti tuo, ko niekas nematė, ir remtis raštais, kurių interpretacijos keitėsi nuo viduramžių hierarchijų iki šiuolaikinių adaptacijų. Visada klausdavausi: kodėl turėčiau priimti būtent tą Dievo vaizdinį, kurį man perdavė šeima, o ne tą, kuriuo tiki kitos kultūros? … [Skaityti toliau…]