Teologinis modernizmas – tai kryptis Katalikų Bažnyčios viduje, kilusi XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, kuri siekė suderinti krikščioniškąją tikėjimo tradiciją su modernios epochos mąstymu: istorinės kritikos metodu, mokslo atradimais, filosofiniu racionalizmu ir individualizmo dvasia. Tai buvo mėginimas perinterpretuoti tikėjimo turinį, kad jis atitiktų šiuolaikinį žmogų. Modernistai teigė, kad Bažnyčia turi atsinaujinti iš vidaus, … [Skaityti toliau…]
Filosofinis reliatyvizmas – tai požiūris, kad tiesa, gėris, pažinimas ar vertybės nėra absoliučios ir visiems vienodai galiojančios, bet priklauso nuo konteksto: kultūros, epochos, individo, tikėjimo ar nuomonės. Kitaip tariant, nėra vienos objektyvios tiesos, o tai, kas laikoma tiesa ar teisinga, yra sąlygota. Ši laikysena senesnė nei gali pasirodyti. Jau sofistai senovės Graikijoje teigė, kad „žmogus … [Skaityti toliau…]
Poligenizmas – tai žodis, kilęs iš graikų kalbos: poly- reiškia „daug“, o genesis – „kilmė, pradėjimas, gimimas“. Terminas reiškia „kilmė iš daugelio“ arba „daugialypė kilmė“. Jis naudojamas kalbant apie teoriją, jog žmonių rasės ar tautos kilo iš kelių nepriklausomų protėvių, o ne iš vieno bendro protėvio. Poligenizmo idėja pasirodė ypač XIX amžiuje, kai kai kurie … [Skaityti toliau…]
„Bažnyčios Motina“ (Mater Ecclesiae) – tai trumpa, bet simboliškai svarbi kalba (allocutio), kurią popiežius Paulius VI pasakė 1964 m. lapkričio 21 d. Vatikano II Susirinkimo Tėvams, uždarant III susirinkimo sesiją. „Mater Ecclesiae“ reiškia „Bažnyčios Motina“. Šis titulas išreiškia, kad Marija ne tik Jėzaus Motina, bet ir visų tikinčiųjų motina, nes ji dalyvavo Kristaus išganymo darbe … [Skaityti toliau…]
„Paenitemini“ – tai apaštalinė konstitucija apie krikščionišką atgailą, paskelbta popiežiaus Pauliaus VI 1966 m. vasario 17 d. Ji buvo skirta atnaujinti ir peržiūrėti Bažnyčios mokymą bei praktiką dėl atgailos, ypač pasninko ir abstinencijos srityse, atsižvelgiant į Vatikano II Susirinkimo naują Bažnyčios santykio su pasauliu supratimą. Dokumentą paskelbė Paulius VI, vienas iš svarbiausių popiežių XX amžiuje, … [Skaityti toliau…]
Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen Gentium – tai vienas pagrindinių Vatikano II Susirinkimo dokumentų, paskelbtas 1964 m. lapkričio 21 d.. Tekstą patvirtino popiežius Paulius VI, o parengė jį Susirinkimo tėvai – vyskupai ir teologai iš viso pasaulio. Tai buvo atsakas į Bažnyčios poreikį atsinaujinti ir aiškiau išreikšti savo prigimtį, misiją ir santykį su šiuolaikiniu pasauliu. … [Skaityti toliau…]
Šventojo Rašto kanonas yra oficialiai pripažintų šventų tekstų rinkinys, laikomas Dievo įkvėptu ir autoritetingu krikščionių bei žydų tikėjime. Šis kanonas sudaro Bibliją, kurią sudaro Senasis ir Naujasis Testamentai krikščionybėje, o žydų tradicijoje – Tanachas. Kanono formavimasis buvo ilgas ir sudėtingas procesas, kuriame įvairios religinės bendruomenės, vadovaujamos Dievo Dvasios, kaip tikima, atrinko tekstus, atspindinčius tikėjimo tiesas. … [Skaityti toliau…]
Vienas iš ryškiausių baroko epochos meno kūrinių stovi ne muziejuje, o pačioje širdyje – virš šventojo Petro kapo. Tai – Gian Lorenzo Bernini sukurtas bronzinis baldachinas (lot. baldacchino) Šv. Petro bazilikoje Vatikane. Tradiciškai „baldachinas“ – tai stogelis ar denginys, dažnai dekoratyvus, kabantis virš altoriaus, sostų ar procesijų metu nešamas virš karalių ar popiežių. Tai ne … [Skaityti toliau…]
Žodis „prefektas“ skamba gana iškilmingai – jis kelia asociacijas su tvarka, valdžia ir atsakomybe. Lotyniškai praefectus reiškia „tas, kuris yra paskirtas vadovauti“ – tai sudurtinis žodis iš prae („priešakyje“) ir facere („daryti“, „vykdyti“). Taigi, praefectus pažodžiui reiškia „tas, kuris daro priešakyje“, arba paprasčiau – vadovas, prievaizdas, prižiūrėtojas. Romos laikais prefektai buvo ne tik administraciniai, bet … [Skaityti toliau…]
Sekuliarizacija – tai procesas, kurio metu religija praranda įtaką visuomenės gyvenimui, valstybei, švietimui, menui ir kitiems žmogaus veiklos aspektams. Žodis kilęs iš lotyniško saeculum, reiškiančio „amžius“ arba „pasaulietiškas laikas“. Iš esmės tai perėjimas nuo visuomenės, kuri remiasi religiniais autoritetais ir principais, prie tokios, kuri vadovaujasi žmogiškais, racionaliais, pasaulietiniais pagrindais. Sekuliarizacijos šaknys siekia ankstyvąjį naujųjų laikų … [Skaityti toliau…]
2025 m. gegužės 8 d. Katalikų Bažnyčia sulaukė naujo vadovo – popiežiaus Leono XIV, pirmojo amerikiečio ir Šv. Augustino ordino nario, užėmusio Šv. Petro sostą. Jo pasirinktas tarnystės devizas „In illo uno unum“ (lot. „Viename [Kristuje] esame viena“) atspindi gilų troškimą kurti Bažnyčią, grįstą vienybe, brolyste ir dialogu. Šis devizas, paimtas iš šv. Augustino pamokslo, … [Skaityti toliau…]
Reformistai religinėje srityje – tai asmenys ar grupės, siekiančios keisti esamą religinę doktriną, praktikas ar bažnyčios struktūrą, dažnai reaguodami į tai, ką jie laiko ydinga ar neatitinkančia tikėjimo esmės. Jų tikslas – grąžinti religiją prie jos šaknų, pašalinti korupciją ar perteklinius ritualus, arba pritaikyti ją prie šiuolaikinio pasaulio. Reformistai dažnai veikia sudėtingoje įtampoje tarp tradicijų … [Skaityti toliau…]