Maldos.lt

Tomo Akviniečio veikalas, originaliai pavadintas „Summa Contra Gentiles“, anglų kalboje vadinamas „Summa Against the Gentiles“, o lietuviškai – „Veikalas prieš pagonis“. Šis monumentalus darbas, parašytas XIII a., apie 1259–1265 m., yra vienas reikšmingiausių viduramžių teologijos ir filosofijos tekstų. Autorius – šventasis Tomas Akvinietis, dominikonų vienuolis, filosofas ir teologas, kurio mintys formavo Vakarų krikščionybės intelektualinę tradiciją. … [Skaityti toliau…]

Kai 1530-ieji baigėsi su nesėkminga Augsburgo išpažintimi (nesėkminga Augsburgo išpažintis (1530 m.) – tai protestantų tikėjimo santrauka, kuri buvo pateikta imperatoriui Karoliui V siekiant taikaus susitarimo su katalikų bažnyčia, tačiau buvo atmesta, taip dar labiau pagilinant religinį skilimą Šventojoje Romos imperijoje.), protestantiškos Vokietijos žemės buvo vis labiau spaudžiamos katalikiškos Šventosios Romos imperijos. Skirtingos protestantų srovės … [Skaityti toliau…]

Vormso seimas (vok. Reichstag zu Worms) – 1521 m. sausio 28 d. – gegužės 25 d. Vormse (dabartinė Vokietija) vykęs Šventosios Romos imperijos susirinkimas, kuriame imperatorius Karolis V ir imperijos kunigaikščiai sprendė politinius, religinius ir administracinius klausimus. Šis seimas ypač išgarsėjo dėl Martyno Liuterio pasirodymo ir jo reformacinių idėjų pasmerkimo, todėl laikomas vienu svarbiausių Reformacijos … [Skaityti toliau…]

Marburgo disputas (Marburgo kolokviumas) buvo viešas teologinis debatų forumas, surengtas 1529 m. spalio 1–4 d. Marburgo pilyje, Heseno žemėje, Vokietijoje. Jo tikslas buvo suvienyti dvi pagrindines Reformacijos sroves – Martyno Liuterio vadovaujamą liuteronų judėjimą Vokietijoje ir Huldrycho Cvinglio vadovaujamą reformatų judėjimą Šveicarijoje. Disputą organizavo Heseno landgrafas Pilypas I, kuris siekė politinio ir karinio protestantų aljanso … [Skaityti toliau…]

Anarchosindikalizmas – tai politinis-socialinis judėjimas, jungiantis anarchizmo idėjas su darbininkų profesinių sąjungų (sindikatų) veikla. Esmė paprasta, bet radikali: darbininkai turi patys valdyti fabrikus, miestus ir visą ekonomiką, o ne pasikliauti vyriausybėmis ar partijomis. Tai ne tik kova už geresnį atlyginimą – tai kova už visai kitokią visuomenę, kurioje nelieka nei bosų, nei politikų, nei valstybės … [Skaityti toliau…]

Kantonai – tai laikini, dažnai savavališki vietiniai politiniai darinių dariniai, dažniausiai atsiradę revoliucijų ar pilietinių neramumų metu. Jie dažniausiai reiškėsi kaip vietinės valdžios atskilimas nuo centrinės valdžios, kai tam tikras miestas ar regionas paskelbdavo, jog pats valdys save pagal savus principus. Tai buvo maišto forma, kurioje telkėsi revoliucinės idėjos – laisvė, lygybė, tiesioginė liaudies valdžia. … [Skaityti toliau…]

Žodis „ortodoksija“ šiandien dažnai siejamas su Rytų krikščionybe – vadinamąja Stačiatikių Bažnyčia. Tačiau šio termino reikšmė ir istorinė kelionė – gerokai platesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nuo senovės Graikijos filosofų iki viduramžių teologų ir šiuolaikinių konfesinių skirtumų, ortodoksija išliko vienu iš svarbiausių religinių ir kultūrinių sąvokų. Žodis ortodoksija kilęs iš graikų kalbos: Vadinasi, ortodoksija … [Skaityti toliau…]