Omfalos hipotezė (angl. Omphalos hypothesis) – tai XIX a. viduryje suformuluota idėja, bandanti suderinti krikščioniškąją pasaulio sukūrimo sampratą su geologiniais ir astronominiais įrodymais, rodančiais, kad pasaulis yra labai senas. Pavadinimas kilęs iš graikų žodžio omphalos – „bambagyslė“ arba „pasaulio centras“. Biblinėje tradicijoje omfalas buvo laikomas simboline pasaulio ašimi – pavyzdžiui, Delfų šventykloje stovėjo „omfalos akmuo“. … [Skaityti toliau…]
Kopimizmas (angl. Copyism arba Missionary Church of Kopimism) – tai šiuolaikinis filosofinis ir religinis judėjimas, kilęs Švedijoje 2010 metais. Jo pagrindinė idėja – informacijos dalijimasis, kopijavimas ir platinimas yra šventas veiksmas, o informacija turi būti laisvai prieinama visiems. Kopimizmas kilo kaip atsakas į griežtėjančius autorių teisių įstatymus ir skaitmeninės informacijos kontrolę, siekdamas iš naujo apibrėžti, … [Skaityti toliau…]
Bogomilai buvo viduramžių dualistinė krikščionių sekta, klestėjusi Balkanuose, ypač Bulgarijoje, tarp X ir XV a. Šis gnosticizmo bruožų turintis judėjimas, dažnai laikomas eretiniu, išsiskyrė savo mokymu apie pasaulio dualizmą, pasipriešinimu Bažnyčios hierarchijai ir socialine kritika. Žemiau pateikiama apžvalga apie Bogomilų kilmę, pagrindinius principus, istorinius įvykius ir citatas, atspindinčias jų idėjas. Bogomilai atsirado X a. viduryje … [Skaityti toliau…]
Quietizmas (kvietizmas) yra XVII a. krikščioniškosios mistikos srovė, pabrėžusi visišką pasyvumą ir atsidavimą Dievo valiai, atsisakant aktyvių pastangų dvasiniame gyvenime. Šis judėjimas, dažnai siejamas su katalikybe, tačiau turėjęs įtakos ir kitoms krikščionių tradicijoms, sukėlė prieštaringų reakcijų dėl savo radikalių idėjų apie maldą, valią ir išganymą. Žemiau pateikiama apžvalga apie quietizmo kilmę, pagrindinius principus, istorinius įvykius … [Skaityti toliau…]
Mariavitai yra religinis judėjimas (mariaviatizmas), kilęs Lenkijoje XIX a. pabaigoje, siekęs reformuoti katalikų tikėjimą, pabrėždamas Mergelės Marijos garbinimą ir dvasinį atsinaujinimą. Šis judėjimas išsiskiria savo unikalia teologija, dvasine praktika ir sudėtinga istorija, kurią lydėjo konfliktai su Romos katalikų Bažnyčia. Mariavitų judėjimas užgimė 1893 m. Lenkijoje, Plocko mieste, kai vienuolė Felicija Kozłowska, vėliau vadinama „Mateczka“ (Mažąja … [Skaityti toliau…]
Lotynų kalba, kadaise buvusi didingosios Romos imperijos širdimi, šiandien gyvuoja tarsi šešėlyje – jos neskambina nei turgaus prekeiviai, nei vaikai kiemuose. Tačiau nepaisant to, ši „mirusi kalba“ vis dar gyva, ypač religijoje, moksle ir simbolikoje. Kaip tai įmanoma? Kur pradingo kalba, kurią kalbėjo imperatoriai, kariuomenė, rašytojai ir mąstytojai? Lotynų kalba kilo Latiumo regione – ten, … [Skaityti toliau…]
Kryžiuočių ordinas, oficialiai vadinamas Teutonų riterių ordinu (lot. Ordo domus Sanctae Mariae Theutonicorum Hierosolymitanorum), buvo viduramžių krikščionių karinis vienuolių ordinas, įkurtas XII a. pabaigoje. Šis ordinas, sudarytas iš riterių, kunigų ir brolių, siekė ginti krikščionybę, dalyvauti kryžiaus žygiuose ir plėsti krikščionių įtaką pagoniškose teritorijose. Kryžiuočių ordinas ypač išgarsėjo savo veikla Baltijos regione, kur atliko svarbų … [Skaityti toliau…]
Dešimtinė – tai senas kaip Biblija paprotys, kai žmogus atiduoda vieną dešimtąją savo turto ar pajamų Viešpačiui. Tai ne šiaip mokestis ar labdara – dešimtinė visų pirma reiškė, kad žmogus pripažįsta Dievą kaip tikrąjį visko davėją. Duodamas dalį, jis iš tiesų liudijo: viskas mano – bet nė vienas dalykas nėra tik mano. Pirmą kartą apie … [Skaityti toliau…]
Kūno teologija – tai gili, plati ir novatoriška šv. Jono Pauliaus II teologinė mokykla, skirta žmogaus kūnui, lytiškumui, meilei ir santuokai. Ji kilo iš jo katechezių ciklo, sakyto 1979–1984 m., ir iki šiol laikoma vienu svarbiausių XX a. Katalikų Bažnyčios indėlių į žmogaus ir meilės sampratą. Tai ne teorija apie kūną, o būdas suprasti visą … [Skaityti toliau…]
Preliudija – tai žodis, kuris reiškia įžangą, pradžią, pasiruošimą kažkam svarbesniam, dažniausiai naudojamas muzikoje, literatūroje, teatre ar net gyvenimo situacijose. Tai, kas eina prieš, kad atvertų duris tam, kas dar tik prasidės. Žodis kilo iš lotynų kalbos: prae- („prieš“) + ludere („žaisti“). Pažodžiui – „pažaisti prieš pagrindinį veiksmą“. Muzikos istorijoje tai iš pradžių buvo improvizuota … [Skaityti toliau…]
„Orientalium Ecclesiarum“ – tai Vatikano II Susirinkimo dekretas apie Rytų Katalikų Bažnyčias, paskelbtas 1964 m. lapkričio 21 d., drauge su dogmatine konstitucija Lumen Gentium ir dekretu apie ekumenizmą (Unitatis Redintegratio). Tai vienas iš svarbiausių dokumentų, kuriuo Bažnyčia iš naujo įvertino Rytų Katalikų tradicijų vertę, pripažindama jų savitumą, orumą ir teisėtą vietą visuotinės Bažnyčios gyvenime. Dekretą … [Skaityti toliau…]
Karališkoji funkcija (munus regale) – tai viena iš trijų pagrindinių Kristaus misijos pusių: pranašiškoji (mokymo), kunigiškoji (aukojimo) ir karališkoji (valdymo). Kiekvienas krikščionis per Krikštą ir Sutvirtinimą tampa šių trijų „funkcijų“ dalininku, ne tik simboliškai, bet ir iš tikrųjų – kviečiamas įgyvendinti jas savo gyvenime. Karališkoji funkcija nereiškia viešpatavimo jėga ar autoritetu – ji reiškia tarnystę, … [Skaityti toliau…]