Tamsioji sielos naktis“ – tai vienas žymiausių ispanų mistiko, šventojo Jono Kryžiečio (isp. San Juan de la Cruz, 1542–1591) kūrinių, parašytas XVI a. antroje pusėje. Šiame veikale autorius apmąsto gilų dvasinį žmogaus augimą, kylantį iš skausmingo, bet būtino atsiskyrimo nuo pasaulio ir savęs paties, vedančio į vienybę su Dievu. Šis tekstas iš pradžių buvo parašytas … [Skaityti toliau…]
Melkitų Graikų katalikų bažnyčia yra unikali krikščionių bendruomenė, jungianti Rytų krikščionybės tradicijas su visuotine Katalikų Bažnyčios vienybe. Ši bažnyčia, kilusi iš senovės Antiochijos krikščionių bendruomenės, yra viena iš 23 Rytų katalikų bažnyčių, išlaikiusi savo bizantiškąją liturgiją, kultūrą ir dvasinį paveldą, tačiau esanti visiškoje vienybėje su Romos popiežiumi. Žodis „melkitai“ kilęs iš sirų kalbos žodžio malkāyâ, … [Skaityti toliau…]
Zikuratai – tai monumentalūs terasinio tipo statiniai, kurie dominavo senovės Mesopotamijos peizaže per kelis tūkstančius metų. Šie įspūdingi „nukirstų piramidžių” pavidalo pastatai atskleidžia nuostabų senovės inžinerijos meistriškumą ir atstovauja giliai šaknis leidusioms religinėms bei socialinėms tradicijoms. Nuo seniausių Šumerų civilizacijos pavyzdžių iki Babilono imperijos šlovės dienų, zikuratai buvo ne tik architektūros objektai, bet ir dvasinio … [Skaityti toliau…]
Gargoiliai (Gargoyles) – tai mitinės ar architektūrinės būtybės, dažniausiai vaizduojamos kaip groteskiški akmeniniai padarai, dažniausiai randami gotikinėje architektūroje, ypač ant viduramžių katedrų, kaip pvz., garsioji Paryžiaus Dievo Motinos katedra. Gargoilių kilmė ir paskirtis: Gargoiliai kultūroje: Įdomūs faktai: Istoriniai ir architektūriniai gargoiliai:
Jėzaus Kristaus parabolė apie talentus, užrašyta Mato evangelijoje (Mt 25, 14–30), yra įkvepianti istorija, kviečianti susimąstyti apie tai, kaip naudojame mums patikėtas dovanas – laiką, gebėjimus ar galimybes. Ši parabolė, dažnai vadinama tiesiog „Talentų parabolė“, pasakoja apie šeimininką, kuris prieš išvykdamas patikėjo savo tarnams turtą, ir apie tai, kaip kiekvienas iš jų pasielgė su gautais … [Skaityti toliau…]
Antagonizmas, kaip sąvoka, apima priešiškumą, konfliktą ar priešpriešą tarp dviejų ar daugiau jėgų, idėjų ar veikėjų. Religijos ir Biblijos kontekste antagonizmas dažnai atsiskleidžia per dvasinius, moralinius ar kosminius konfliktus, kurie formuoja šventųjų tekstų naratyvus ir atspindi žmogaus santykį su dieviškumu, nuodėme ar chaosu. Antagonizmas religijoje pasireiškia kaip kova tarp gėrio ir blogio, šventumo ir nuodėmės, … [Skaityti toliau…]
Vardas „Aris“ yra adaptacija iš senovės graikų kalbos žodžio Ἄρης (Arēs, tariama „Á-rēs“), reiškiančio „naikinimą“, „jėgą“ arba „karo dvasią“. Kai kurie kalbininkai sieja šį vardą su indoeuropiečių šaknimis, susijusiomis su kova ar galia. Lietuvių kalboje „Aris“ dažnai vartojamas mitologiniuose ir moksliniuose kontekstuose, aprašant „senovės graikų karo dievą Arį“. Rečiau pasitaiko forma „Arėjas“, kuri artimesnė graikiškam … [Skaityti toliau…]
Aris, senovės graikų mitologijoje žinomas kaip karo ir kovos dievas, įkūnija chaotišką ir žiaurią karo prigimtį. Jo vardas ir istorijos atspindi ne tik mūšių įniršį, bet ir sudėtingą žmogaus prigimtį, kovojančią su garbe, pykčiu ir aistra. Ario vardas (graikų k. Ἄρης, Arēs) kildinamas iš senovės graikų kalbos žodžio, siejamo su „naikinimu“ arba „prakeiksmu“. Kai kurie … [Skaityti toliau…]
Poseidonas, vienas iš dvylikos Olimpinių dievų senovės graikų mitologijoje, buvo jūrų, upių, šaltinių ir žemės drebėjimų valdovas. Jo galia ir temperamentas atspindėjo neaprėpiamą ir nenuspėjamą vandenų prigimtį. Poseidonas buvo Dzeuso ir Hados brolis, o kartu su jais dalijosi pasaulio valdymą: Dzeusas valdė dangų, Hadas – požemio karalystę, o Poseidonas – vandenis. Graikų mitologijoje jis dažnai … [Skaityti toliau…]
Sūnus palaidūnas – tai viena žymiausių Jėzaus Kristaus parabolių, aprašyta Evangelijoje pagal Luką (Lk 15, 11-32). Ši alegorinė istorija pasakoja apie du brolius: vyresnįjį, darbštų ir paklusnų tėvui, bei jaunesnįjį, prašmatnų ir savanaudišką. Ši parabolė yra ne tik įtaigus pasakojimas, bet ir gilus mokymas apie Dievo gailestingumą, atleidimą bei žmogaus laisvą valią. Parabolė – tai … [Skaityti toliau…]
Žodis „sakramentas” kilęs iš lotynų kalbos (sacramentum) ir reiškia šventą ženklą ar ritualą, per kurį tikima, kad Dievas suteikia malonę. Romos katalikų bažnyčioje yra septyni sakramentai: Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija, Atgaila, Ligonių patepimas, Santuoka ir Šventimai. Sakramento pagarbinimas dažniausiai siejamas su Eucharistijos garbinimu – vienu iš šių sakramentų, kuris yra centrinė Katalikų bažnyčios apeiga. Eucharistijos metu … [Skaityti toliau…]
Nors šiandien populiariausiu istoriniu angliškuoju Šventojo Rašto vertimu dažniausiai laikoma 1611 m. Karaliaus Jokūbo Biblija, pusę amžiaus prieš ją pasirodė kitas leidinys, kuris iš tiesų suformavo protestantiškąjį pasaulį. Tai Ženevos Biblija (angl. Geneva Bible), išleista 1560 m. Šveicarijoje. Šis vertimas tapo ne tik tikėjimo vadovu, bet ir pirmąja pasaulyje masiniam skaitytojui pritaikyta „studijų Biblija“. Ji … [Skaityti toliau…]