Minotauras – viena paslaptingiausių graikų mitologijos būtybių, pusiau žmogus, pusiau bulius, gyvenęs Dedalo labirinto gelmėse Kretos saloje. Šis padaras, apipintas siaubo ir tragedijos istorijomis, kelia smalsumą dėl savo groteskiškos prigimties ir dėl gilių reikšmių, slypinčių jo mite. Minotauro istorija siekia minojų civilizaciją Kretoje, klestėjusią apie 2700–1450 m. pr. Kr. Nors tikslus mito autorius nežinomas, jis … [Skaityti toliau…]
Dedalo labirintas – mitologinė struktūra, tapusi žmogaus proto, kūrybiškumo ir neišvengiamos lemties simboliu. Graikų mitologijoje jis siejamas su Kretos sala, karaliumi Minu, meistru Dedalu ir siaubinguoju Minotauru. Dedalo labirintas, kaip pasakoja graikų mitai, buvo sukurtas apie 2000–1500 m. pr. Kr., minojų civilizacijos klestėjimo metu, Kretos karaliaus Mino įsakymu. Dedalas, legendinis išradėjas ir architektas, pagarsėjęs savo … [Skaityti toliau…]
Ispanija turi turtingą ir įvairialypę religijos istoriją, kuri per amžius patyrė didžiulius pokyčius. Pirmieji jos gyventojai garbino gamtos jėgas ir protėvių dvasias, kol į šalį atėjo romėnai, atnešdami pagoniškus dievus ir vėliau krikščionybę. III amžiuje krikščionybė pradėjo plisti romėnų valdomoje Ispanijoje. Po kelių šimtmečių tikėjimas tapo dominuojantis, o krikščioniškos bendruomenės įsitvirtino įvairiuose regionuose. Tačiau VIII … [Skaityti toliau…]
Išganymo armija (angl. The Salvation Army) yra tarptautinė krikščioniška labdaros organizacija ir bažnyčia, įkurta 1865 m. Londone. Ją įsteigė metodistų pamokslininkas Williamas Boothas ir jo žmona Catherine Booth, siekdami padėti skurstantiems ir visuomenės atstumtiesiems, skelbdami evangeliją ir teikdami praktinę pagalbą. Šiandien organizacija veikia daugiau nei 130 šalių ir turi apie 1,7 mln. narių. Išganymo armijos … [Skaityti toliau…]
„Ono piramidės“ – tai metaforinė sąvoka, naudojama apibūdinti teisingumo raidos modelį, kurį pateikė Lietuvos filosofas ir teisės teoretikas Stasys Šalkauskis-Ona (kartais trumpinamas tiesiog „Ona“ akademinėje tradicijoje). Nors pats terminas „piramidės“ nėra pažodžiui vartojamas istoriniuose šaltiniuose, jis dažnai pasitelkiamas vizualiai ar struktūriškai perteikti teisingumo principų evoliuciją, kylančią nuo instinktyvios, gamtinės prievartos iki racionalios, teisinės santvarkos. Piramidės … [Skaityti toliau…]
Timokratija Timokratija – tai valdymo forma, atsiradusi senovės Graikijoje apie VII–VI a. pr. Kr., kai politinės teisės ir pareigos bendruomenėje ėmė priklausyti nuo turto kiekio. Šis terminas kilęs iš graikų žodžių timē (τιμή) – „garbė“, „vertė“ ir kratos (κράτος) – „valdžia“. Timokratijoje garbė ir valdžia suteikiamos tiems, kurie yra turtingi, o visuomenės tvarka grindžiama materialine … [Skaityti toliau…]
Laikotarpiu nuo 750 iki 650 m. pr. Kr. Graikijoje formuojasi naujas teisingumo principas – Dikė, kuris žymi svarbų virsmą nuo formalios tvarkos (eunomijos) prie moralinio teisingumo, grindžiamo ne vien įstatymų raidėmis, bet ir jų dvasia. Graikų mitologijoje Dikė – tai Temidės dukra, deivė, įkūnijanti teisingumą kaip dorą ir sąžiningumą. Ji stebi žmonių elgesį ir saugo, … [Skaityti toliau…]
Eunomija (nuo XII a. pr. Kr.). Po arche laikotarpio, kuris rėmėsi išminties ir simbolinio autoriteto principu, atėjo naujas etapas – eunomijos epocha. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos žodžio „εὐνομία“ – gera, teisinga tvarka. Eunomija siejama su ankstyvuoju polisų formavimosi laikotarpiu, kai ėmė ryškėti pirmosios organizuotos politinės struktūros, o teisingumo samprata pradėjo atsiskirti nuo mitologinės … [Skaityti toliau…]
Iki XII a. pr. Kr. egzistavusi valdymo forma, vadinama arche, siejama su pačiomis ankstyviausiomis visuomenės organizacijos formomis, kurios dar neturėjo valstybės požymių, tačiau pasižymėjo tam tikru tvarkos ir autoriteto principu. Šis laikotarpis glaudžiai susijęs su mitologiniu pasaulėvaizdžiu, kur socialinė sankloda ir valdymas buvo grindžiami ne formaliomis teisės normomis, bet simboliniu autoritetu, dieviška tvarka ir protėvių … [Skaityti toliau…]
Metidė (gr. Μῆτις, Mētis) – senovės Graikijos mitologijoje įkūnijanti išmintį, gudrumą ir strateginį mąstymą. Jos vardas graikų kalboje tiesiogiai reiškia „išmintį“ arba „patarimą“, tačiau Metidės reikšmė peržengia vien mitologinį personažą – ji simbolizuoja gilų proto lankstumą, gebėjimą numatyti ir veikti sudėtingose situacijose. Graikų mitologijoje Metidė buvo viena iš okeanidžių – vandens nimfų, Titanų Okeano ir … [Skaityti toliau…]
„Dievo keliai nežinomi, bet visada teisingi“ – tai gražus, gilus ir dažnai vartojamas posakis, kuris atskleidžia svarbią tikėjimo tiesą: nors žmogus dažnai negali visiškai suvokti Dievo veikimo savo gyvenime ar pasaulyje, jis gali būti tikras Jo sprendimų teisingumu ir išmintimi. Posakis aiškiai perteikia tikėjimo principą, kad Dievo sprendimai ir Jo valia dažnai viršija žmogaus supratimą. … [Skaityti toliau…]
Jei Visata yra Dievo mintis, tai siela – jos žodis. Bet kas ją ištarė pirmą kartą? Ar siela buvo sukurta, ar ji visada egzistavo kartu su viskuo, kas yra? Daugelis religijų sako, kad siela kyla iš Dievo kvėpavimo – gyvybės kibirkšties, įpūstos į materiją. Biblijoje rašoma, kad Dievas sukūrė žmogų iš dulkių ir įkvėpė į … [Skaityti toliau…]