Popiežius Inocentas III (1198–1216) laikomas vienu įtakingiausių viduramžių pontifikų, kurio valdymas žymėjo Bažnyčios galios ir popiežiaus autoriteto viršūnę. Jo dekretalai – oficialūs laiškai, turėję juridinę galią – tapo esminiu Bažnyčios teisės šaltiniu, formavusiu kanonų teisę ir stiprinusiu popiežiaus primatą. Tarp jų ypač išsiskiria dekretalas „Novit Ille“ (1204), kuris atspindėjo Inocento III siekį įtvirtinti popiežiaus teisę … [Skaityti toliau…]
Klermono susirinkimas, įvykęs 1095 m. lapkričio 18–28 d. Klermone (dabartinė Prancūzija), yra vienas svarbiausių viduramžių Bažnyčios istorijos įvykių, nes jame popiežius Urbonas II paskelbė Pirmąjį kryžiaus žygį (1096–1099). Šis susirinkimas ne tik padėjo pagrindą kryžiaus žygių erai, bet ir sustiprino popiežiaus autoritetą, suvienijo susiskaldžiusią krikščioniškąją Europą ir paveikė religinį bei politinį žemyno gyvenimą. XI a. … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Urbono II kalba, pasakyta 1095 m. lapkričio 27 d. Klermono susirinkime (dabartinė Prancūzija), laikoma vienu reikšmingiausių viduramžių istorijos momentų, nes ji paskatino Pirmąjį kryžiaus žygį (1096–1099). Deja, nėra išlikusio autentiško, vieningo kalbos teksto, kurį būtų užrašęs pats Urbonas II ar jo tiesioginiai sekretoriai. Vietoj to, turime kelias skirtingas kalbos versijas, užrašytas įvairių kronikininkų, kurie … [Skaityti toliau…]
Apaštališkajį laišką „Integrae servandae“ (Šventasis Sostas) 1965 m. gruodžio 7 d. motu proprio (savo iniciatyva) paskelbė popiežius Paulius VI, siekdamas reformuoti Romos kurijos struktūrą, ypač Šventąją kongregaciją, anksčiau žinomą kaip Šventasis ofisas arba Visuotinė Romos inkvizicija. Šis laiškas buvo atsakas į besikeičiančias Bažnyčios ir visuomenės sąlygas po Vatikano II susirinkimo (1962–1965), kuris skatino Bažnyčios atsinaujinimą … [Skaityti toliau…]
Semipelagianizmas buvo teologinis judėjimas, kilęs V a. pabaigoje–VI a. pradžioje Vakarų krikščionybėje, siekęs rasti kompromisą tarp šv. Augustino griežtos malonės doktrinos ir pelagianizmo, pabrėžusio žmogaus laisvą valią. Semipelagijonai, tokie kaip Jonas Kasianas, Vincentas iš Lerino ir Faustas iš Riezo, bandė suderinti Dievo malonės būtinybę su žmogaus iniciatyva tikėjimo kelyje, teigdami, kad žmogus gali žengti pirmą … [Skaityti toliau…]
Mariologija – tai teologijos šaka, sistemingai tyrinėjanti Dievo Motinos Mergelės Marijos asmenį, vaidmenį išganymo istorijoje, jos garbinimą ir reikšmę krikščioniškajame tikėjime bei gyvenime. Tai gilus ir daugiasluoksnis mokslas, siekiantis suprasti ypatingą Marijos vietą Dievo plane ir jos santykį su Sūnumi Jėzumi Kristumi bei Bažnyčia. Žodis „mariologija“ yra sudurtinis, kilęs iš dviejų graikiškų žodžių: Tiesiogine prasme … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios teologijoje egzistuoja gili ir svarbi sąvoka – sensus fidelium (lotyniškai „tikinčiųjų pojūtis“, „tikinčiųjų supratimas“ arba „tikėjimo instinktas“). Tai nėra tiesiog subjektyvi nuomonė ar statistinis daugumos pritarimas; tai kur kas gilesnis, Šventosios Dvasios įkvėptas ir visos tikinčiųjų bendruomenės (lot. fideles) išgyvenamas gebėjimas atpažinti, suprasti ir liudyti tikėjimo tiesas. Šis dvasinis instinktas yra esminis Bažnyčios, … [Skaityti toliau…]
Klausimas „Kodėl Jėzus negrįžta?“ per du tūkstančius metų ne kartą kėlė diskusijas tarp tikinčiųjų. Jis kyla iš nuoširdaus ilgesio, kartais – nusivylimo, o kartais – tiesiog noro suprasti Dievo planą. Naujajame Testamente randame pažadų apie antrąjį Kristaus atėjimą, tačiau kodėl šis įvykis, regis, vis dar neįvyko? Ar Jėzus tikrai sugrįš, o gal tai tik alegorija, … [Skaityti toliau…]
„Traktatas 90“ (angl. Tract 90), oficialiu pavadinimu „Pastabos apie tam tikras ištraukas Trisdešimt devyniuose artikuluose“ (angl. Remarks on Certain Passages in the Thirty-Nine Articles), buvo paskutinis ir pats kontroversiškiausias iš Oksfordo judėjimo leidinių serijos „Traktatai Šiems Laikams“ (Tracts for the Times). Paskelbtas 1841 m. vasario 27 d., šis traktatas sukėlė audrą Anglikonų Bažnyčioje, smarkiai paveikė … [Skaityti toliau…]
Aristobulas (Aristobulus). Aristobulas Aleksandrietis (apie 181–124 m. pr. Kr.) – vienas pirmųjų žinomų helenistinės epochos žydų filosofų, bandęs suderinti žydų Šventąjį Raštą su graikų filosofijos idėjomis. Jis priklausė peripatetikų (Aristotelio) mokyklai, tačiau aktyviai naudojo ir platoniškas bei pitagoriškas sąvokas. Kaip ir vėlesnis jo pasekėjas Filonas Aleksandrietis, Aristobulas siekė parodyti, kad Mozės Įstatymas ir žydų tradicija … [Skaityti toliau…]
Izaijo ėmimas į dangų (arba Izaijo pakylėjimas). Tai vienas įdomiausių ir mistiškiausių ankstyvosios krikščionybės apokrifinių kūrinių, žinomas kaip „The Ascension of Isaiah“ (graikiškai Ἀνάληψις Ἡσαΐου arba Ἀποκάλυψις Ἡσαΐου). Lietuviškai dažniausiai vartojamas pavadinimas „Izaijo ėmimas į dangų“ geriau atspindi tradicinę teksto esmę – jame pasakojama ne tik apie pranašo Izaijo regėjimus, bet ir apie jo mistinį … [Skaityti toliau…]
Lietuviškas pavadinimas: „Laudate Deum“ (lot. „Šlovinkite Dievą“). 2023 metų spalio 4 dieną, minint Šv. Pranciškaus Asyžiečio, gamtos ir ekologijos globėjo, šventę, popiežius Pranciškus paskelbė apaštališkąjį paraginimą „Laudate Deum“. Šis dokumentas, adresuotas „visiems geros valios žmonėms“, yra tiesioginis ir skubus atsakas į gilėjančią klimato krizę ir, popiežiaus žodžiais, nepakankamą pasaulio reakciją į jo aštuoneriais metais anksčiau … [Skaityti toliau…]