Enocho kalba (angl. Enochian language) – tai XVI a. pabaigoje britų okultistų John Dee ir Edward Kelley aprašyta „angelų kalba“, kurią jiems tariamai perdavė angelai per dvasinius seansus. Nors ši kalba neturi ryšio su biblinio Enocho laikais naudota kalba, jos pavadinimas kilo iš įsitikinimo, kad tai – ta pati kalba, kuria angelai kalbėjo su Enochu … [Skaityti toliau…]
Satanizmas – tai plati sąvoka, apimanti įvairias filosofines, religines ir simbolines pasaulėžiūras, kurių centre stovi Šėtono figūra. Tačiau tai nėra vienalytis reiškinys. Nors daugelis vis dar sieja satanizmą su blogio garbinimu ar ritualiniais nusikaltimais, dauguma šiuolaikinių satanistų tokius įvaizdžius atmeta. Jie laiko Šėtoną ne dievybe, o simboliu – maišto, individualizmo, žmogiškų instinktų ir proto laisvės … [Skaityti toliau…]
Mažas, kadaise nuošalus kaimelis uolėtame Hercegovinos regione, Bosnijoje ir Hercegovinoje, tapo vienu garsiausių ir labiausiai lankomų piligrimystės centrų pasaulyje. Tai Medžiugorja (Medjugorje) – vieta, kur, kaip teigiama, nuo 1981 metų šešiems jaunuoliams reguliariai reiškiasi Švenčiausioji Mergelė Marija. Nors Katalikų Bažnyčia šių apsireiškimų dar nėra oficialiai patvirtinusi, milijonai žmonių čia patyrė dvasinį atsivertimą, rado ramybę ir … [Skaityti toliau…]
Apofatinė teologija (gr. ἀποφατική θεολογία – „neigiamoji teologija“) teigia, kad apie Dievą galima kalbėti tik per neigimą: sakant, kuo Jis nėra, o ne kuo Jis yra. Dievas pranoksta visus žodžius, sąvokas ir žmogaus protą – bet koks teiginys apie Jį ribotas, todėl tikrasis kelias veda per paneigimą ribotų vaizdinių. Ši kryptis kyla iš nuolankumo prieš … [Skaityti toliau…]
Didimas (gr. Δίδυμος, Didymos) – tai graikiškas žodis, reiškiantis „dvynys“. Šis terminas yra neatsiejamai susijęs su vienu iš dvylikos Jėzaus apaštalų – Tomu, kurio vardas aramėjų kalba (Ta’oma, תאומא) taip pat reiškia „dvynys“. Taigi, kai apaštalas Tomas vadinamas „Didimu“, jo vardas yra tiesiog verčiamas į graikų kalbą. Fraze „Tomas, vadinamas Didimu“ iš esmės reiškia „Dvynys, … [Skaityti toliau…]
Dešinė pusė siejama su šventumu, galia, palaiminimu ir dieviškumu. Ši simbolika kyla iš įvairių kultūrinių, istorinių ir praktinių kontekstų, tačiau jos šaknys gilios ir universalios. Dešinė ranka, kaip dominuojanti daugelio žmonių kūno dalis, tapo dvasinės reikšmės simboliu. Dešinė pusė daugelyje religijų laikoma palankia, šventa ir susijusia su dieviškąja tvarka. Tai dažnai siejama su: Tačiau dešinės … [Skaityti toliau…]
Romėniški skaičiai, dar vadinami romėnų skaitmenimis, yra skaičių sistema, sukurta senovės Romoje. Ši sistema, atsiradusi maždaug VIII–IX a. pr. Kr., buvo plačiai naudojama Romos imperijoje ir vėliau viduramžių Europoje. Ji pagrįsta tam tikromis lotynų abėcėlės raidėmis, kurioms priskirtos skaitinės vertės: I (1), V (5), X (10), L (50), C (100), D (500) ir M (1000). … [Skaityti toliau…]
Jėzaus laikais Palestinoje vyno vartojimas buvo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, tačiau jis skyrėsi nuo šiuolaikinių alkoholinių gėrimų. Senovėje natūraliai fermentuotas vynas negalėjo turėti daugiau nei 16–18 laipsnių alkoholio, nes dėl biologinių ribų rūgimas sustodavo savaime. Kadangi distiliacijos proceso tuo metu dar nebuvo žinoma, žmonės neturėjo galimybės gaminti stipriųjų gėrimų. Tik VIII amžiuje arabų alchemikai išrado … [Skaityti toliau…]
„Dievo dešinė“ – tai galingas simbolis, persmelkiantis įvairių religijų raštus, mitologijas ir kultūras. Biblijoje, Talmude, Korane ar net senovės Artimųjų Rytų tekstuose dešinė ranka dažnai asocijuojasi su dieviška galia, apsauga, palaiminimu ir artumu transcendentiniam. Šiame straipsnyje gilinsimės į „Dievo dešinės“ reikšmę, jos biblines ir istorines šaknis, simboliką kitose religijose bei pateiksime unikalių istorijų ir citatų, … [Skaityti toliau…]
Žodis „analogija“ kilęs iš senosios graikų kalbos žodžio „analogia“, reiškiančio proporciją, atitikimą ar panašumą. Šiuolaikinėse kalbose jis dažniausiai vartojamas kaip priemonė apibūdinti dviejų dalykų santykį, kai vienas dalykas paaiškinamas pasitelkiant kitą, jam tam tikrais aspektais panašų dalyką. Analogija nereiškia visiško tapatumo – tai yra iš dalies bendrų bruožų pagrindu paremtas palyginimas. Religinėje kalboje analogija atlieka … [Skaityti toliau…]
Driadės – tai vienos žymiausių senovės graikų mitologijos nimfų rūšių. Jos buvo laikomos medžių, ypač ąžuolų, dvasiomis. Pats žodis dryas graikiškai reiškia „ąžuolas“, o „driadė“ – tai moteriška būtybė, neatskiriamai susijusi su medžiu, dažniausiai su vienu konkrečiu medžiu, kurį ji globoja arba kuriame gyvena. Driadės buvo traktuojamos kaip pusiau dieviškos gamtos būtybės, kupinos gyvybės, grožio … [Skaityti toliau…]
Nimfos – tai senovės graikų mitologijos būtybės, kurios per amžius išlaikė savo vietą ne tik tautosakoje ir mene, bet ir įvairiuose religiniuose ar dvasiniuose kontekstuose. Graikų kultūroje jos buvo laikomos gamtos dvasiomis – pusiau dieviškomis būtybėmis, gyvenančiomis miškuose, upėse, kalnuose, urvuose ar jūrose. Dažniausiai jos vaizduojamos kaip jaunos, gražios, žavingos moterys, trykštančios gyvybe ir grožiu. … [Skaityti toliau…]