Dievo vardu ir Švenčiausiosios Trejybės galia, įsakau tau, Šėtone, palikti šį kūrinį ir nesugrįžti. Nustok gundyti ir klaidinti šį asmenį. Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu prašau ir reikalauju, kad Šventoji Dvasia ateitų ir pripildytų šią sielą savo šviesa, taika ir meilės pilnatve. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris gyvena ir viešpatauja su Dievu Tėvu ir Šventąja Dvasia per visus amžių amžius. Amen.
Egzorcizmo malda iš „Rituale Romanum“ yra oficiali katalikų Bažnyčios malda, naudojama egzorcizmų metu, skirta išlaisvinti asmenį iš demoniškos įtakos arba apsėdimo. Ši malda yra iš Romos ritualo (lot. Rituale Romanum), oficialaus liturginio dokumento, naudojamo Bažnyčios sakramentams ir apeigoms. Egzorcizmo maldoje prašoma Dievo ir Jėzaus Kristaus galios išvaryti piktąsias dvasias ir apsaugoti sielą nuo blogio jėgų. Ji atliekama tik įgalioto kunigo, gavusio vyskupo leidimą.
„Rituale Romanum“ egzorcizmo malda – tai ne tik žodžių rinkinys, bet ir galinga apeiga, paremta giliomis krikščioniškos tikėjimo šaknimis. Jėzaus Kristaus žodžiai Evangelijose apie išvarymą demonų (pvz., Morkaus 1:21-28) sudaro šios maldos pagrindą. Pati malda remiasi tikėjimu Jėzaus galia nugalėti blogį ir išlaisvinti žmogų iš demoniškos valdžios. Svarbu suprasti, kad katalikų bažnyčia griežtai skiria tikrą demonišką apsėdimą nuo psichinių ligų. Egzorcizmo atlikimas yra ypatingai atsakingas veiksmas, patikimas tik specialiai apmokytiems kunigams, turintiems vyskupo leidimą.Įdomu tai, kad „Rituale Romanum“ nėra vienintelis egzorcizmo ritualas Bažnyčios istorijoje. Per amžius buvo naudojamos įvairios maldos ir apeigos, atspindinčios skirtingas istorines ir kultūrines aplinkybes. Kai kurie istoriniai egzorcizmai buvo aprašyti kaip dramatiški ir netgi kruvini įvykiai, tačiau šiuolaikiniai egzorcizmai vyksta daug santūriau ir dažniausiai apima maldą, skaitymą iš Šventojo Rašto ir pasninką. Teologai pabrėžia, kad egzorcizmo esmė yra ne demono „pavaldymas“, o žmogaus išlaisvinimas iš blogio įtakos ir grįžimas prie Dievo. Šis procesas reikalauja ne tik kunigo veiksmų, bet ir pačios nukentėjusiosios asmenybės tikėjimo ir bendradarbiavimo su Dievo malone. Tikėjimas ir atgaila yra esminiai veiksniai siekiant išlaisvinimo.