Šv. Pranciškaus Asyžiečio litanija

Krikščionių bendruomene, melskis už mus. Kristau, išgirsk mus. Kristau, išklausyk mus. Tėve dangaus, išgirsk mus. Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, išgirsk mus. Šventoji Dvasia, išgirsk mus. Šventoji Trejybe, vienas Dieve, išgirsk mus. Šventasis Pranciškau, melskis už mus. Šventasis Pranciškau, Dievo meilės pavyzdy, melskis už mus. Šventasis Pranciškau, vargšų ir skriaudžiamųjų gynėjau, melskis už mus. Šventasis Pranciškau, gamtos … [Skaityti toliau…]

Velnias neša tave..

Lietuvių kalboje frazė „Velnias tave neša“ dažnai vartojama kaip spontaniška reakcija, kai žmogus nenori, kad kitas kažkur eitų ar darytų kažką pavojingo. Ji išreiškia susirūpinimą, pyktį ar net bejėgiškumą sulaikyti kitą nuo, jo manymu, kvailo poelgio. Bet ar kada nors susimąstėme, ką iš tiesų reiškia šis posakis? Ar jis tik emocinis šūksnis, ar jame slypi … [Skaityti toliau…]

Kas yra Dievo problema?

Dievo problema – tai vienas iš seniausių ir sudėtingiausių klausimų teologijoje ir filosofijoje, kuris siekia paaiškinti, kaip visagalis ir gailestingas Dievas gali leisti egzistuoti blogį, kančią ir netobulumą pasaulyje. Ši dilema, dar žinoma kaip problematika blogio, kelia esminį iššūkį tikintiesiems, nes ji liečia pačią Dievo prigimtį ir jo santykį su sukurtuoju pasauliu. Dievo problema kyla … [Skaityti toliau…]

Religijos istorija Japonijoje

Japonijos religijos istorija pasižymi unikaliu dviejų pagrindinių tikėjimų – šintoizmo ir budizmo – sugyvenimu bei jų įtaka kultūrai, tradicijoms ir visuomenės pasaulėžiūrai. Religija čia niekada nebuvo suprantama vien tik kaip dvasinis įsipareigojimas – ji tapo būdu išreikšti ryšį su gamta, protėviais ir kasdienio gyvenimo harmonija. Šintoizmas yra seniausia Japonijoje susiformavusi religija, pagrįsta vietinių dievybių, vadinamų … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus Jono XXIII malda už taiką

Viešpatie, Dievo ramybės Kūrėjau ir Meilės Dieve, padėk visoms tautoms ir žmonėms, kad suprastų, jog taika yra Tavo dovana, kurią reikia puoselėti su meile ir rūpesčiu. Suteik mums jėgų siekti teisingumo ir tarpusavio supratimo, kad visos žmonių bendruomenės galėtų gyventi taikoje ir harmonijoje. Tegul meilė nugali neapykantą, supratimas išsklaido abejones, o atleidimas užgydys praeities žaizdas. … [Skaityti toliau…]

Ar galima tikėti Dievu, bet netikėti Bažnyčia?

Šitas klausimas vis dažniau skamba ne tik tarp ieškančių žmonių, bet ir tarp tų, kurie jau kažkada tikėjo, bet kažkas pasikeitė. Gal skaudino kunigas. Gal atgrasė formalumas. Gal tiesiog Bažnyčios vaizdas, kurį matai viešoje erdvėje, nesutampa su tuo Dievu, kurį jautė širdis. Ir tada kyla natūralus klausimas: ar galima tikėti Dievu, bet netikėti Bažnyčia? Jei … [Skaityti toliau…]

Religijos istorija Kinijoje

Kinija nuo seniausių laikų buvo dvasinių ir filosofinių mokymų lopšys, kur įvairios religijos ir tikėjimai formavo visuomenės pasaulėžiūrą. Skirtingos tradicijos susiliejo, papildė viena kitą ir darė įtaką šalies kultūrai bei valdymui. Ankstyviausi religijos pėdsakai Kinijoje siekia neolito laikus, kai žmonės garbino gamtos reiškinius, dvasių pasaulį ir protėvius. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės gali daryti įtaką gyvųjų … [Skaityti toliau…]

Ar religija varžo asmeninę laisvę?

Tai klausimas, kuris vis dažniau kyla ne tik tarp kritikų, bet ir tarp pačių tikinčiųjų. Vieni sako – religija tik nurodinėja, ką galima, ko negalima, su kuo miegoti, ką galvoti, ką daryti. Kiti – kad būtent tikėjime pirmą kartą pajuto laisvę būti savimi. Kur tiesa? Pirmiausia reikia pripažinti: taip, religija nustato ribas. Ir dažnai labai … [Skaityti toliau…]

Ar būna nekaltų žmonių (be nuodėmių)?

Šitas klausimas iš pirmo žvilgsnio atrodo teorinis, bet iš tiesų jis labai žmogiškas. Ypač kai stebi žmogų, kuris gyvena tyliai, nuoširdžiai, niekam nekenkia – gal net padeda kitiems, šypsosi, meldžiasi. Ar galima sakyti, kad toks žmogus – nekaltas? Ar egzistuoja žmonės be nuodėmės? Krikščioniškas mokymas sako gana aiškiai – visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės … [Skaityti toliau…]

Didysis perkrovimas (Global Reset)

Antikristo scenarijaus dalis ar pasaulio pertvarkymo planas? „Didžiojo Perkrovimo“ (angl. The Great Reset) idėja pastaraisiais metais tapo viena kontroversiškiausių diskusijų temų tiek religiniuose, tiek pasaulietiniuose sluoksniuose. Daugelis mano, kad šis ekonomikos, politikos ir visuomenės transformacijos projektas slepia užuominas apie ateities pasaulinę tvarką, įgyvendinamą technokratų, politinių lyderių ar galingų finansininkų. Krikščioniškame kontekste formuojasi interpretacija, jog „Didysis … [Skaityti toliau…]