Blaise’as Pascalis, garsus prancūzų filosofas, matematikas ir teologas, savo veikaluose dažnai apmąstė žmogaus ryšį su Dievu, tikėjimo reikšmę ir žmogaus prigimties paradoksus. Paskalis, būdamas giliai religingas, vadovavosi bibliniu mokymu, jog „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą“. Ši idėja, užrašyta Pradžios knygoje (Pr 1, 27), buvo vienas pagrindinių pagrindų Paskalio apmąstymams apie žmogaus didybę ir trapumą. … [Skaityti toliau…]
Michelangelo Buonarroti, vienas įtakingiausių Renesanso menininkų, savo gyvenimą ir kūrybą skyrė tam, kad per meną atskleistų dieviškosios kūrybos grožį ir esmę. Jo garsus posakis: „Didžiausias menininko tikslas – atskleisti Dievo kūrybos esmę“ įkūnija ne tik jo meno filosofiją, bet ir gilų tikėjimą, jog menas yra būdas suvokti ir perteikti dieviškumą pasauliui. Michelangelo kūriniai, tokie kaip … [Skaityti toliau…]
Charlesas Darvinas, garsus evoliucijos teorijos kūrėjas, dažnai yra klaidingai suvokiamas kaip griežtas ateistas, tačiau jo požiūris į religiją ir dieviškumą buvo kur kas sudėtingesnis. Nors Darwinas savo darbuose daugiausia dėmesio skyrė natūraliosios atrankos mechanizmams ir biologinei įvairovei, jis neslėpė nuostabos dėl visatos tvarkos ir sudėtingumo. Viename iš savo laiškų Darwinas rašė: „Sunku patikėti, kad toks … [Skaityti toliau…]
Gamta ir jos grožis nuo seniausių laikų žmonėms kėlė nuostabą ir susižavėjimą. Daugelis religinių ir filosofinių mokymų gamtą suvokia kaip Dievo kūrybos atspindį, kuriame žmogus gali pažinti dieviškąją išmintį ir kūrybiškumą. Mintis, kad gamta yra Dievo menas, kviečia pažvelgti į pasaulį ne tik kaip į fizinę tikrovę, bet ir kaip į simbolinį dvasinio pasaulio atspindį. … [Skaityti toliau…]
Dievas ir tikėjimas yra temos, kurios visais laikais įkvėpė žmones mąstyti apie gyvenimo prasmę, visatos prigimtį ir žmogaus vietą pasaulyje. Filosofai, mokslininkai, menininkai, daktarai ir politikai savo mintimis bei frazėmis dažnai bandė išreikšti, ką reiškia tikėti ar suvokti dieviškumą. Šios mintys skleidėsi nuo gilių apmąstymų apie moralę iki nuostabos visatos tvarka. Žymių žmonių posakiai apie … [Skaityti toliau…]
Albertas Einšteinas, vienas garsiausių mokslininkų istorijoje, neabejotinai buvo mąstytojas, kurio idėjos apie Dievą ir tikėjimą kelia susidomėjimą iki šiol. Jo požiūris į religiją ir Dievą nebuvo tradicinis ar paprastas. Einšteinas savo kalbose ir raštuose ne kartą išsakė mintis, kurios rodo pagarbą kosminiam tvarkingumui ir tam tikrą metafizinį supratimą, tačiau jis dažnai skeptiškai vertino asmeninį, antropomorfinį … [Skaityti toliau…]
Religijos tekstų ir taisyklių interpretavimas kartais buvo iškreipiamas siekiant įtvirtinti valdžią, pateisinti smurtą ar įgyvendinti asmeninius politinius tikslus. Dievo vardas, kaip aukščiausias moralinis autoritetas, suteikdavo veiksmams teisėtumo iliuziją net tada, kai jie buvo aiškiai nukreipti prieš žmonių laisvę, teisingumą ar gyvybę. Istorijoje apstu pavyzdžių, kai religiniai tekstai ar principai tapdavo ciniško manipuliavimo įrankiais, naudotais represijoms, … [Skaityti toliau…]
Religinės frazės ir tekstai politikoje dažnai tampa įrankiu, padedančiu formuoti visuomenės nuomonę ir kurti emocinį ryšį su rinkėjais. Politikai, siekdami užsitikrinti rinkėjų palankumą, naudojasi religiniais šūkiais ar simboliais, ypač tais atvejais, kai visuomenėje tikėjimas užima svarbią vietą. Tai gali būti strategija įtikinti rinkėjus, jog kandidatas atstovauja jų moralinėms vertybėms ar turi dieviškąjį pašaukimą vadovauti. Vienas … [Skaityti toliau…]
Miegas religiniuose tekstuose ir dvasinėje tradicijoje turi gilią simbolinę reikšmę. Jis siejamas su poilsiu, atsinaujinimu ir dvasine ramybe. Kai kuriais atvejais miegas vaizduojamas kaip būklė, kurioje žmogus atsiveria Dievo veikimui arba patiria ypatingus apreiškimus. Biblijoje miegas apibūdinamas kaip Dievo dovana ir apsauga. Psalmėse sakoma: „Aš guliu ir miegu ramiai, nes tu, Viešpatie, saugai mane“ (Ps … [Skaityti toliau…]
Šventvagystė – tai sąmoningas ir tyčinis nepagarbos Dievui, šventiems dalykams ar religinei simbolikai išreiškimas. Šis veiksmas dažnai apima Dievo vardo niekinimą, šventų vietų, sakramentų ar tekstų išniekinimą, taip pat bet kokį elgesį, kuris sąmoningai pažeidžia šventumo sampratą. Religiniuose tekstuose šventvagystė apibūdinama kaip sunkus nusikaltimas, nes tai ne tik moralinės tvarkos pažeidimas, bet ir atviras priešinimasis … [Skaityti toliau…]