Tekstai

Religijos istorija Amerikoje nuo pat kolonijinių laikų išsiskyrė išskirtine dinamika bei kultūrine sinteze, atspindinčia įvairias konfesijas ir pasaulėžiūras. Šiandien Jungtinėse Amerikos Valstijose egzistuojantis religinis pluralizmas susiformavo dėl migracijos, socialinių permainų ir nuolatinio teologinių bei dvasinių srovių sąlyčio. Religinės bendruomenės, institucionalizuotos ir neformaliai susibūrusios, nuolat keitė ir keičia šalies identitetą, demokratijos sampratą bei pilietinį gyvenimą. Religijos … [Skaityti toliau…]

Šimtmečius bažnytinės muzikos skliautai priklausė išskirtinai vyrams. Tai nebuvo atsitiktinė tradicija, o griežtai reglamentuota teisinė sistema, kurios pamatu tapo Šv. Pauliaus Pirmasis laiškas korintiečiams (1 Kor 14, 34). Jame lotyniškai įrašytas įsakymas: „Mulieres in ecclesiis taceant“ (Tegul moterys bažnyčiose tyli). Viduramžiais šį draudimą į Bažnyčios teisę galutinai įrašė garsusis Graciano dekretas („Decretum Gratiani“), nurodęs, kad … [Skaityti toliau…]

Hidžros (hind. hijra) yra viena unikaliausių ir seniausių socialinių bei religinių bendruomenių Pietų Azijoje, kurios nariai dažniausiai identifikuojasi kaip trečiosios lyties atstovai. Šią grupę sudaro asmenys, kurie gimė vyriškos lyties, tačiau save priskiria moterims, taip pat asmenys, turintys lyties vystymosi sutrikimų, arba translytės moterys. Indijoje ši bendruomenė turi gilias istorines šaknis ir užima specifinę vietą … [Skaityti toliau…]

Jėzaus gundymas dykumoje – vienas paslaptingiausių ir teologiškai svarbiausių epizodų Evangelijoje. Jis pasakoja apie tai, kaip Dievo Sūnus, tapęs žmogumi, susidūrė akis į akį su blogiu ne jėga, o valia ir tiesa. Šį įvykį aprašo trys sinoptinės evangelijos, bet ypatingai išsamiai – Luko 4 skyrius. Po krikšto Jordano upėje, Jėzus, kupinas Šventosios Dvasios, pasitraukia į … [Skaityti toliau…]

Evangelijoje pagal Luką (Lk 4,1–13) pateikiamas vienas paslaptingiausių ir dramatiškiausių epizodų – Jėzaus gundymas dykumoje. Po krikšto Jordano upėje, Šventosios Dvasios vedamas, Jėzus pasitraukia į dykumą, kur keturiasdešimt dienų pasninkauja. Ten Jį aplanko velnias – ne kaip rėkiantis demonas ar grasinantis pabaisa, bet kaip išradingas manipuliatorius, subtilus viliojančio tono balsas. Vienas iš gundymų skamba taip: … [Skaityti toliau…]

Šiandienos pasaulyje pasirinkti skaistumo kelią atrodo drąsus ir netikėtas sprendimas. Daugelis moterų, jaučiančių trauką šiam gyvenimo būdui, tuo pat metu susiduria su abejonėmis ir klausimais – ar tai tikrai mano kelias? Ar pajėgsiu išlikti skaisti? Ką tai reiškia mano moteriškumui, mano gyvenimo pilnatvei? Šv. Ambraziejus savo veikale „De Virginitate“ („Apie mergelystę“) pabrėžia, kad skaistumas nėra … [Skaityti toliau…]

Ateities bendruomenės ir Naujosios Jeruzalės tekstų korpusas (angl. Rule of the Congregation ir New Jerusalem, hebrajų k. Serekh ha-‘Edah ir Yerushalayim ha-Ḥadašah) priklauso vėlyvajai Kumrano literatūros tradicijai, kuri susiformavo bendruomenėje II–I a. pr. Kr., o kai kurie fragmentai gali siekti ir I a. po Kr. pradžią. Šie dokumentai buvo rasti per Negyvosios jūros rankraščių atradimus … [Skaityti toliau…]

Karo ritinio korpusas (angl. War Scroll, hebrajų k. Milḥamat ha-Benei Or be-Benei Ḥošekh) yra vienas iš svarbiausių Kumrano apokaliptinių dokumentų rinkinių, susiformavusių bendruomenėje, kuri II–I a. pr. Kr. gyveno Judėjos dykumoje ir save suvokė kaip paskutiniųjų laikų Izraelio likutį. Šie tekstai buvo rasti per Negyvosios jūros rankraščių atradimus 1947–1956 m., daugiausia 1-ajame ir 4-ajame Kumrano … [Skaityti toliau…]

Halachiniai tekstai (angl. Halakhic Texts, hebrajų k. halakhot) yra teisinių nuostatų rinkiniai, kuriuose Kumrano bendruomenė aiškino ir taikė Toros įstatymus pagal savo religinę doktriną. Šie dokumentai atskleidžia, kaip bendruomenė suprato kasdienio gyvenimo reglamentavimą, kokius reikalavimus kėlė nariams ir kaip skyrėsi nuo kitų judaizmo srovių Antrosios šventyklos laikotarpiu. Halachiniai traktatai yra vieni iš svarbiausių šaltinių, leidžiančių … [Skaityti toliau…]

Damasko dokumentas (Damascus Document, hebrajų k. Serekh Dammeseq, mokslinėje literatūroje žymimas kaip CD) yra vienas pamatinių tekstų, leidžiančių suprasti senovės judaizmo religinę bei teisinę mintį Antrosios šventyklos laikotarpiu. Šio kūrinio atradimo istorija prasidėjo dar prieš aptinkant garsiuosius Kumrano rankraščius, kai 1896 metais Kembridžo universiteto mokslininkas Solomonas Šechteris Kairo genizoje, Ben Ezros sinagogoje, aptiko du viduramžių … [Skaityti toliau…]

Gesaro eposas (tibetietiškai སྒེར་སར་རྒྱལ་པོ་, Gesar Gyalpo; mongoliškai Гэсэрийн тууж, Gesarin tuuj; kinų tradicijoje 格萨尔王传, Gésà’ěr wáng zhuàn) yra vienas didžiausių ir ilgiausių pasaulio epų, gyvuojantis daugiau nei tūkstantį metų. Tai nėra viena knyga ar kanoninis tekstas, o milžiniška žodinė tradicija, perduodama dainuojant, deklamuojant ir improvizuojant. Skirtingos tautos – tibetiečiai, mongolai, tu, balti tibetiečiai, buriatai – … [Skaityti toliau…]

Tahāfut al‑Tahāfut (Nenuoseklumo nenuoseklumas arba Paneigimo paneigimas) yra vienas svarbiausių islamo filosofijos tekstų, parašytas Andalūzijos mąstytojo Ibn Rušdo, Vakaruose žinomo kaip Averojus. Šis veikalas sukurtas kaip tiesioginis atsakas Al‑Ghazalio knygai Tahāfut al‑Falāsifa (Filosofų nenuoseklumas), kurioje Al‑Ghazalis kritikavo islamo racionalistus ir jų metafizines doktrinas. Averojus siekė parodyti, kad Al‑Ghazalio argumentai yra vidujai prieštaringi, o filosofų sistema … [Skaityti toliau…]