Tekstai

Jėzus Kristus yra vienas žymiausių istorinių ir religinių asmenų, tačiau Jis skirtingai suvokiamas judaizme, krikščionybėje ir islame. Nors visos trys religijos vienaip ar kitaip mini Jėzų, jų tikėjimas apie Jį smarkiai skiriasi. Kodėl taip yra? Kaip Jėzus tapo svarbiu veikėju šiuose tikėjimuose, ir kodėl jo istorija pateikiama skirtingai? Jėzus judaizme Judaizme Jėzus (hebrajiškai Jehošua) nėra … [Skaityti toliau…]

Kai Jėzus buvo nukryžiuotas, romėnų kareiviai jam pasiūlė gerti vyną, sumaišytą su mira – aromatine derva, išgaunama iš tam tikrų medžių ir naudojama kaip vaistas ar balzamas. Mira turėjo nuskausminamųjų savybių, todėl šis gėrimas buvo duodamas nuteistiesiems mirties bausmės metu, kad sušvelnintų jų kančias. Evangelijose yra skirtingi aprašymai: Morkaus evangelijoje (Mk 15:23) minimas vynas su … [Skaityti toliau…]

Ortodoksų krikšto išpažinimas kyla iš ankstyvųjų Bažnyčios laikų, kai pirmieji krikščionys prieš krikštą viešai liudydavo atsisakantys senojo gyvenimo, blogio ir šėtono, o kartu išpažindavo tikėjimą į Kristų. Ši praktika remiasi Naujojo Testamento raginimu „atsisakyti senojo žmogaus“ (Ef 4, 22) ir prisijungti prie Kristaus kūno, kuris yra Bažnyčia. Pirmą kartą tokio išpažinimo formos užfiksuotos III–IV amžiaus … [Skaityti toliau…]

Šv. Teresė Avilietė (1515–1582), viena žymiausių katalikų mistikių, karmelitų ordino reformatorė ir Bažnyčios Daktarė, XVI a. Ispanijoje patyrė gilius mistinius regėjimus, kurie paveikė ne tik jos asmeninį dvasingumą, bet ir visą krikščioniškąją teologiją. Jos regėjimai, dažnai apimantys Jėzaus Kristaus, angelų ar Dievo buvimo vizijas, yra laikomi vienais ryškiausių mistinės patirties pavyzdžių Vakarų krikščionybėje. Šie regėjimai, … [Skaityti toliau…]

Sacramentorum sanctitatis tutela (Sakramentų šventumo apsauga) – tai 2001 m. balandžio 30 d. Popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtas motu proprio (dokumentas, kurį popiežius išleidžia savo iniciatyva). Jame nustatomos normos, kaip nagrinėti sunkiausius Katalikų Bažnyčios teisės pažeidimus (delicta graviora). Dokumentas padarė didžiulę įtaką, nes centralizavo itin rimtų nusikaltimų – ypač seksualinio išnaudojimo ir šventų sakramentų išniekinimo … [Skaityti toliau…]

Lietuvių kalboje frazė „O Dieve…“ dažnai vartojama kaip emocinis šūksnis, kai žmogus nustemba, išsigąsta ar susiduria su netikėta, dažniausiai nemalonia situacija. Kartais ji tariama net nesusimąstant, tarsi automatiškai, tačiau ar tikrai taip turėtume šauktis Dievo? Biblijoje dažnai randame žmonių kreipimąsi į Viešpatį kritinėse situacijose. Vienas garsiausių pavyzdžių yra iš Psalmyno: „Dieve mano, Dieve mano, kodėl … [Skaityti toliau…]

Lietuvių kalboje išlikęs posakis „po velnių“ dažnai vartojamas emocingai išreiškiant nuostabą, nusivylimą ar pyktį. Tai frazė, kuri skamba kasdienybėje, bet jos prasmė ir kilmė gali slypėti gilesniuose teologiniuose, kultūriniuose bei istoriniuose sluoksniuose. Ar tai paprastas šūksnis, ar kažkas daugiau? Biblinė ir teologinė velnio samprata Norint suprasti, ką reiškia „po velnių“, pirmiausia turime pažvelgti į tai, … [Skaityti toliau…]

Šventyklos ritinys yra vienas didžiausių ir reikšmingiausių Kumrano radinių (Qumran), suteikęs naujų duomenų apie antikinės judaizmo bendruomenės įsivaizduotą šventyklos tvarką, įstatymus ir kulto praktiką. Kumrano radiniuose jis žinomas kaip Temple Scroll (Šventyklos ritinys), o pagrindiniai jo fragmentai yra 11Q19 ir 11Q20. Tai ilgiausias iš visų Negyvosios jūros ritinių, išsiskiriantis tiek apimtimi, tiek teologine struktūra. Ritinys … [Skaityti toliau…]

Targumai yra aramėjiški hebrajiškų Raštų vertimai ir parafrazės, atsiradusios laikotarpiu, kai žydų bendruomenė kasdien vartojo aramėjų kalbą, o hebrajų kalba buvo išlaikoma liturgijoje. Qumrano radiniai, tarp jų Targum of Leviticus (Kunigų knygos targumas) (4Q156 [4QtgLev]) ir Targum of Job (Jobo knygos targumas) (4Q157 [4QtgJob], 11Q10 [11QtgJob]), suteikė galimybę pažvelgti į ankstyviausias targumų formas, kurios egzistavo … [Skaityti toliau…]

Visame Šventajame Rašte, pradedant Senąja Sandora ir baigiant Apreiškimo knyga, nuolat pabrėžiama, jog ateis diena, kai Dievas teisingai teis visą žmoniją. Ši „Teismo diena“ išryškėja daugybėje ištraukų (Mt 12,36; Apr 20,11–15; Heb 9,27; 1 Kor 4,5; Rom 14,10 ir t. t.), kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į asmeninę atsakomybę už savo žodžius ir darbus. Dievo teismas … [Skaityti toliau…]

Šventajame Rašte, ypač Mato evangelijos 25-ajame skyriuje, randame vieną iš labiausiai įsimintinų Jėzaus pasakojimų apie Paskutinį teismą. Šiame pasakojime Kristus apibūdina save kaip Karalių, sugrįžusį visiems laikams, kuris „pasodins avis savo dešinėje, o ožius – kairėje“ (plg. Mt 25, 33). Tokia ne tik vaizdinga, bet ir itin reikšminga scena tapo galingu dvasiniu mokymu, atskleidžiančiu teisingumo … [Skaityti toliau…]

Biblinėje kalboje frazė „ieškoti Dievo veido“ (hebr. pānîm) reiškia ne vien tikrąjį Dievo atvaizdą, bet ir artimą Jo buvimą, malonės bei meilės patyrimą. Šventajame Rašte šis motyvas atskleidžia gilų troškimą susitikti su Dievu, patirti Jo artumą. Psalmistas rašo: „Sako mano širdis: „Ieškokite jo veido.“ Tavo veidą, Viešpatie, aš ieškau“ (Ps 27, 8). Šie žodžiai puikiai … [Skaityti toliau…]