Tekstai

Ar gali būti, kad mes jau tūkstančius metų neteisingai suprantame tikrovę? Mokslininkai ir filosofai nuolat ieško atsakymų į didžiuosius klausimus: kas mes esame, iš kur atėjome ir kas laukia po šio gyvenimo? Tačiau visa mūsų dabartinė matematika, fizika ir net dvasiniai mokymai remiasi sąvoka, kuri galbūt neegzistuoja – skaičiumi nulis. Visatoje nėra tuštumos. Net ir … [Skaityti toliau…]

„O kas gi tu toks, žmogau, kad ginčijiesi su Dievu?“ (Rom 9,20) sakinys yra apaštalo Pauliaus laiško Romiečiams kontekste. Šiame laiško skyriuje (9 skyrius) Paulius kalba apie Dievo išrinkimą, gailestingumą ir teisingumą, o drauge ir apie tikėjimo slėpinį, kuomet atsakymas į klausimą, kodėl Dievas vienus išsirenka, o kitus palieka, ne visuomet žmogui iki galo suvokiamas. … [Skaityti toliau…]

„Neatskleistas nuosprendis“ (lot. decretum absconditum) – tai kalvinizmo (plačiau – reformuotos teologijos) terminas, nusakantis, jog galutinis Dievo apsisprendimas dėl kiekvieno žmogaus išgelbėjimo ar pasmerkimo lieka paslaptyje, t. y. nėra iki galo suvokiamas ar paaiškinamas žmogaus proto. Kalvinas pabrėžė, kad Dievas yra absoliučiai suvereni būtybė, tad žmogaus ribotas protas negali visapusiškai įžvelgti dieviškosios išminties bei sprendimų … [Skaityti toliau…]

„Neapsakomo išgelbėjimo malonė“ – tai krikščioniškojo tikėjimo šerdis, kurią geriausiai apibūdina apaštalo Pauliaus žodžiai: „Dėkui Dievui už jo neapsakomą dovaną!“ (2 Kor 9,15). Kalbėdami apie malonę, turime omenyje Dievo palankumą žmogui, visiškai neužsitarnautą ir nepagrįstą mūsų nuopelnais. Nors mes, būdami riboti, nesugebame iki galo apimti šios dovanos didybės, ji pasireiškia per Jėzaus Kristaus atperkamąją auką … [Skaityti toliau…]

Šv. Augustino veikalo „Apie katechizuojamus neišmanėlius“ (De catechizandis rudibus) vertimas. Tai yra praktinis vadovas diakonui Deogracijui, kaip mokyti tikėjimo pagrindų žmones, norinčius tapti krikščionimis. Augustinas čia aptaria ne tik mokymo turinį, bet ir metodiką, psichologinius aspektus bei paties mokytojo nusiteikimo svarbą. Šv. Augustino veikalas „Apie katechizuojamus neišmanėlius“ (De catechizandis rudibus) buvo parašytas apie 399–400 m., … [Skaityti toliau…]

Žemė nuo seniausių laikų laikyta šventa, gyva ir motiniška būtybe. Ji nėra vien mineralų paviršius ar žmonių scena – religiniame mąstyme ji yra pradžia ir pabaiga, gimimo, mirties ir atgimimo ciklo centras. Visos didžiosios religijos ją laiko tarpininke tarp dangaus ir žmogaus, vieta, kur susitinka dieviškumas ir kūniškumas. Ji – stabilumo pagrindas, iš kurio kyla … [Skaityti toliau…]

„Būk ištikimas iki mirties, ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką.“ (Apr 2, 10) Ši eilutė iš Apreiškimo Jonui knygos yra stiprus ir įkvepiantis raginimas ištvermei, ištikimybei ir tikėjimo išlaikymui net ir pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Ji buvo skirta Smirnos bažnyčiai, kuri patyrė persekiojimus, tačiau jos prasmė išlieka aktuali visais laikais kiekvienam tikinčiajam, kuris susiduria su išbandymais. … [Skaityti toliau…]

Loto sūtra (sanskrito kalba: Saddharma Puṇḍarīka Sūtra, liet. „Nuostabiosios Dharmos Loto Gėlės Sūtra“, kinų: Miàofǎ Liánhuā Jīng, japonių: Myōhō Renge Kyō) yra vienas svarbiausių Mahajanos budizmo šventraščių, laikomas Budos mokymų kulminacija. Manoma, kad sūtra buvo sudaryta Indijoje tarp I a. pr. Kr. ir I a. po Kr., tačiau pilna forma užrašyta II a. po Kr. … [Skaityti toliau…]

Po keturiasdešimties dienų, kupinų jaudinančių susitikimų ir gilių pamokymų, atėjo metas Prisikėlusiajam Jėzui atsisveikinti su savo mokiniais matomu pavidalu. Šis įvykis, žinomas kaip Žengimas į dangų, tapo Jo žemiškosios misijos kulminacija ir naujo etapo – Bažnyčios veikimo pasaulyje, vedamos Šventosios Dvasios – pradžia. Tačiau mokiniams tai buvo ir jausmingas atsisveikinimas, paženklintas nežinios ir ilgesio, nes … [Skaityti toliau…]

Orfėjo ir Euridikės mitas, užrašytas Vergilijaus „Georgikose“ ir Ovidijaus „Metamorfozėse“, yra viena gražiausių ir skaudžiausių graikų mitologijos istorijų. Orfėjas, kurio muzika galėjo sujaudinti net akmenis, ir Euridikė, jo mylimoji, kurios grožis buvo tarsi pavasario žiedas, tapo amžinos meilės ir netekties simboliu. Jų istorija – tai kelionė į Hado tamsą, kur meilė susiduria su likimu, o … [Skaityti toliau…]

Saliamonas – trečiasis Izraelio karalius, Dovydo sūnus, valdęs maždaug 970–931 m. prieš Kristų. Biblijoje jis garsėja išmintimi, Jeruzalės šventyklos statyba ir… daugybe žmonų bei sugulovių. 1 Karalių knyga rašo:„Jis turėjo septynis šimtus karališkojo rango žmonų ir tris šimtus sugulovių“ (1 Kar 11, 3). Tuo metu Artimųjų Rytų karaliai sudarinėjo politines santuokas su kaimyninių tautų valdovų … [Skaityti toliau…]

Abraominės religijos – tai grupė monoteistinių tikėjimų, kurie savo dvasiniu protėviu laiko Abraomą, biblinį asmenį, kuris, pasak Senajame Testamente ir Korane esančių pasakojimų, buvo pašauktas Dievo iškeliauti iš savo šalies ir tapti tautų tėvu. Šiai religinei grupei priklauso judaizmas, krikščionybė, islamas, bahajų tikėjimas, babizmas, druzai, mandeizmas, rastafariai, samaritiečiai, šabakizmas ir jazdanizmas. Abraomo vaidmuo religijose Abraomas … [Skaityti toliau…]