Tekstai

Didžiosios Negandos (Tribuliacijos) tema – viena svarbiausių ir kartu prieštaringiausių krikščioniškųjų eschatologijos (paskutiniųjų laikų) klausimų. Įvairūs tyrinėtojai ir teologai stengiasi paaiškinti biblinius pranašystės tekstus, kuriuose kalbama apie laikotarpį, kai pasaulį sukrės beprecedentės kančios, o tikintiesiems teks išlaikyti tikėjimo išbandymus. Šiame kontekste įdomų požiūrį pateikia Roberto Luginbillo darbas „Satanic Rebellion“. Jis gilinasi į šėtoniškojo maišto sampratą … [Skaityti toliau…]

Avesta – seniausias zoroastriečių religijos šventasis raštas, susiformavęs senovės Persijoje (dabartiniame Irane) maždaug pirmajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Jį sudaro pagrindinės dalys: „Gatos“ (laikomos pranašo Zaratustros parašytais himnais), „Yasna“, „Visperad“ ir „Vendidad“. Avesta skelbia mokymą apie Ahura Mazdos – aukščiausiosios dievybės – garbinimą bei gėrio ir blogio jėgų kovą, pabrėždama žmogaus asmeninio moralinio apsisprendimo svarbą. Tekste … [Skaityti toliau…]

Enuma Eliš – vienas žymiausių senovės Mesopotamijos kosmogoninių tekstų, sukurtas maždaug antrajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Jis dar vadinamas Babilonijos sukūrimo epu, nes vaizduoja, kaip dievas Mardukas įtvirtina tvarką chaose ir sukuria pasaulį bei žmoniją. Ši poema ilgą laiką buvo perduodama žodžiu ir užrašyta dantiraščiu ant molinių lentelių, kurios vėliau atrastos Asirijos karaliaus Ašurbanipalo bibliotekoje (dabartinis … [Skaityti toliau…]

Piramidžių tekstai – vieni seniausių žinomų religinių rašytinių šaltinių pasaulyje, sukurti Senovės Egipte III tūkstantmetyje prieš Kristų. Jie iškalti ant kelių faraonų laidojimo kamerų sienų bei sarkofagų, dažniausiai aptinkami Penktosios ir Šeštosios dinastijų laikotarpio (apie 24–22 amžius pr. Kr.) piramidėse. Šie tekstai, dar vadinami „Maginiais užkeikimais“, tarnavo kaip dvasinis vadovas pomirtinei kelionei, siekiant užtikrinti mirusiojo … [Skaityti toliau…]

Kešo šventyklos himnas (angl. The Kesh Temple Hymn) laikomas vienu seniausių žinomų religinių tekstų, sukurtu senovės Šumere maždaug XXVI a. pr. Kr. Jis priklauso vadinamiesiems „Šumerų šventyklų himnams“ – poemų ciklui, skirtam įvairioms dievybėms ir jų garbinimo vietoms. Tuometiniai šumerai gyveno pietinėje Mesopotamijos dalyje (dabartinis Irako pietus), kur ankstyvosios civilizacijos klestėjo dėl derlingų žemių tarp … [Skaityti toliau…]

Kas yra Dekalogas? Dekalogas (lot. Decalogus, angl. The Ten Commandments, *hebr. ‏עשרת הדברות), dar vadinamas Dešimčia Dievo įsakymų, yra kertinis moralės principų rinkinys, randamas Senojo Testamento tekstuose. Jis laikomas pamatiniu tiek žydų, tiek krikščionių tikėjimo pamatu, o jo idėjos tiesiogiai ar netiesiogiai veikia ir islamo kultūrą. Tradicija pasakoja, kad Mozei, užkopusiam į Sinajaus kalną, šiuos … [Skaityti toliau…]

Kūrinį parašė Markas Tulijus Ciceronas (lot. Marcus Tullius Cicero), iškilus Romos oratorius, filosofas ir valstybės veikėjas, gyvenęs 106–43 m. pr. Kr. Ciceronas buvo žmogus, siekęs sujungti graikų filosofijos išmintį su romėniška praktine etika. Pavadinimai Ciceronas De Officiis parašė 44 m. pr. Kr., paskutiniais savo gyvenimo metais, po Julijaus Cezario nužudymo. Kūrinys buvo skirtas jo sūnui … [Skaityti toliau…]

“Sententiae” (liet. “Sentencijos”) – tai teologinis traktatas, kurį VII a. parašė Izidorius Savilietis (Isidorus Hispalensis), vienas žymiausių viduramžių Ispanijos vyskupų ir enciklopedistų. Jis sudarytas iš 3 knygų, sisteminančių krikščioniškąją doktriną, moralę ir Bažnyčios mokymą. Pavadinimai Autorius ir laikotarpis Turinys 3 knygos skirstomos pagal temas: I knyga: Dievas, Trejybė ir žmogaus prigimtis II knyga: Malonė, išganymas … [Skaityti toliau…]

Virtuali tikrovė (VR) – tai technologija, leidžianti mums panirti į skaitmeninius pasaulius, kur galime patirti kitą realybę, nuo žaidimų iki virtualių bažnyčių. Šiandien VR tampa vis labiau prieinama – 2025 m. milijonai žmonių naudoja ją darbui, pramogoms ar net maldai. Tačiau šis skaitmeninis šuolis kelia klausimą: ar virtuali tikrovė keičia mūsų santykį su Dievo sukurta … [Skaityti toliau…]

Jėzus gimė Betliejuje, bet po trumpo pabėgimo į Egiptą šeima grįžo ir apsigyveno Nazarete – tuo metu nedideliame Galilėjos kaimelyje, įsikūrusiame ant kalvos šlaito. Tai buvo paprastas, purvinais takeliais ir akmeniniais nameliais išraizgytas kaimas, kuriame gyveno gal 300–400 žmonių. Čia, tarp alyvmedžių giraičių, vynuogynų ir nedidelių terasinių dirbamų laukų, Jėzus praleido vaikystę.Nors dažniausiai įsivaizduojame Jėzų … [Skaityti toliau…]