Tekstai

Kairo papirusas 10735 (iš paties pavadinimo aišku, kad šis rankraštis saugomas/kilęs iš Kairo kolekcijų Egipte) yra vienas vienintelis išlikęs papiruso lapas, prirašytas iš abiejų pusių – priekinės (averso) ir galinės (reverso). Jis datuojamas VI arba VII amžiumi. Pirmą kartą 1903 m. jį išleido mokslininkai B. P. Grenfell ir A. S. Hunt, manydami, kad tai yra … [Skaityti toliau…]

Agrafos (lot. Agrapha) krikščioniškoje tradicijoje ir biblistikoje yra terminas, nurodantis į Jėzaus ištartus posakius, kurie nebuvo įtraukti į keturias kanonines Naujojo Testamento evangelijas. Nors pats graikiškas terminas pažodžiui reiškia neužrašytus dalykus, tokia formuluotė yra paradoksali, nes techniškai mes apie šiuos žodžius žinome tik dėl to, kad jie vienaip ar kitaip buvo užfiksuoti kituose rašytiniuose šaltiniuose. … [Skaityti toliau…]

Visą gyvenimą ieškojau atsakymų į egzistencinius klausimus. Nuo vaikystės mane lydėjo abejonės dėl tradicinės religijos. Nesusitaikiau su mintimi tikėti tuo, ko niekas nematė, ir remtis raštais, kurių interpretacijos keitėsi nuo viduramžių hierarchijų iki šiuolaikinių adaptacijų. Visada klausdavausi: kodėl turėčiau priimti būtent tą Dievo vaizdinį, kurį man perdavė šeima, o ne tą, kuriuo tiki kitos kultūros? … [Skaityti toliau…]

Šis unikalus rankraštis, kuris mokslinėje literatūroje žymimas kaip Berlyno papirusas 11710 (Papyrus Berlin 11710), pirmą kartą buvo pristatytas visuomenei 1923 metais vokiečių teologo Hanso Lietzmanno publikacijoje, jis yra vos 6,5 x 7,5 cm (mažesnis už šiuolaikinę kreditinę kortelę). Dokumentas saugo trumpą, tačiau itin reikšmingą pokalbį tarp Jėzaus bei jo mokinio Natanaelio, kuris savo turiniu glaudžiai … [Skaityti toliau…]

Jurgio giesmė (Georgslied) yra vienas seniausių išlikusių krikščioniškosios poezijos pavyzdžių vokiečių kalba. Nors jis vadinamas „giesme“, šiuolaikiniam skaitytojui jis labiau primena epinį pasakojimą ar legendą. Viduramžiais tokio pobūdžio kūriniai buvo skirti ne tik giedojimui, bet ir garsiam rečitavimui (skandavimui) bendruomenėms, siekiant supažindinti žmones su šventųjų gyvenimais bei stebuklais. Datuojama: IX a. pabaiga (apie 880–900 m.) … [Skaityti toliau…]

Vario ritinys, aptiktas trečiajame Kumrano urve, yra bene labiausiai gluminantis dokumentas visoje Negyvosios jūros radinių kolekcijoje. Kitaip nei kiti rankraščiai, parašyti ant odos ar papiruso, šis tekstas buvo iškaltas dviejuose vario lakštuose, kurie vėliau susukti į ritinius ir per tūkstantmečius visiškai oksidavosi. Kad būtų įmanoma perskaityti turinį, 1956 m. Mančesteryje ritinys buvo atsargiai supjaustytas į … [Skaityti toliau…]

Šis rankraščių rinkinys atstovauja vienam įdomiausių ir kartu sudėtingiausių senovės žydų raštijos sluoksnių – pseudoepigrafijai. Šis terminas apibūdina tekstus, kurie priskiriami autoritetingoms praeities asmenybėms, pavyzdžiui, Mozei, Jozuei ar Danieliui, siekiant suteikti naujai parašytam kūriniui dievišką autoritetą bei dvasinį svorį. Antikos laikais tai nebuvo laikoma klastote šiuolaikine prasme. Tai buvo pripažinta literatūrinė tradicija, leidusi autoriams per … [Skaityti toliau…]

Biblijoje upės yra daugiau nei geografiniai objektai – jos simbolizuoja gyvybę, Dievo palaiminimą, apsivalymą ir dvasinį atgimimą. Upės teikė vandenį, būtą žemdirbystei ir išgyvenimui sausringuose Artimųjų Rytų kraštuose, todėl buvo laikomos Dievo dovana. Jos taip pat žymėjo ribas, skyrė tautas ar tapo kliūtimis, kurias Dievas padėjo įveikti, parodydamas savo galią. Pavyzdžiui, Jordano upė buvo stebuklingai … [Skaityti toliau…]

Šis rankraščių rinkinys, apimantis fragmentus nuo 4Q537 iki 4Q549, atveria unikalią aramėjiškąją literatūrą, skirtą Izraelio patriarchų – Jokūbo, Judo, Juozapo, Levio, Kahato bei Amramo – paskutiniams žodžiams ir mistinėms vizijoms. Fiziniai dokumentai datuojami maždaug II–I a. pr. Kr. (vėlyvasis Hasmonejų bei ankstyvasis Erodo laikotarpis). Šie tekstai užpildo Biblijos pasakojimo spragas tarp Pradžios knygos įvykių ir … [Skaityti toliau…]

Šis rankraščių rinkinys apima vienus paslaptingiausių Kumrano radinių, nušviečiančius ankstyvąją žydų apokaliptiką bei angelologiją. Fiziniai fragmentai datuojami maždaug I a. pr. Kr. – I a. po Kr., nors pačios literatūrinės tradicijos siekia III a. pr. Kr. Tai dvasinis pasaulis, kuriame dangaus paslaptys, astronomija bei moralinis tyrumas susipina į vientisą pasakojimą apie laikotarpį iki Didžiojo tvano. … [Skaityti toliau…]

Jubiliejų knyga, dar žinoma kaip „Mažoji Pradžios knyga“, yra vienas gausiausiai Kumrano urvuose atstovaujamų tekstų, o tai rodo išskirtinę jo svarbą bendruomenei. Fiziniai rankraščių fragmentai datuojami maždaug 150–100 m. pr. Kr. (Hasmonejų laikotarpis), nors pats kūrinys galėjo būti sudarytas šiek tiek anksčiau. Tekstas pateikiamas kaip tiesioginis Dievo apreiškimas Mozei ant Sinajaus kalno, kurį diktuoja „Artumo … [Skaityti toliau…]

Šis rankraštis, rastas pirmajame Kumrano urve, yra vienas unikaliausių Negyvosios jūros radinių. Mokslininkų teigimu, fizinis dokumentas datuojamas maždaug nuo 25 m. pr. Kr. iki 50 m. po Kr. (vėlyvasis Antrosios Šventyklos laikotarpis), nors jame užfiksuotos tradicijos gali būti kur kas senesnės. Tai reiškia, kad rankraštis buvo perrašytas būtent tuo metu, kai gimė bei gyveno Jėzus … [Skaityti toliau…]