Vormso konkordatas, sudarytas 1122 metais tarp Šventosios Romos imperatoriaus Henriko V ir popiežiaus Kaliksto II, tapo vienu svarbiausių viduramžių Bažnyčios ir valstybės santykių istorijos įvykių. Šis susitarimas užbaigė beveik pusę amžiaus trukusį Investitūros ginčą, kuris apėmė konfliktą dėl vyskupų ir kitų aukštų dvasininkų skyrimo valdžios. Konkordatas suformavo naujas Bažnyčios ir pasaulietinės valdžios bendradarbiavimo taisykles, kurios … [Skaityti toliau…]
1111 metai pasaulio religijų istorijoje buvo laikotarpis, kai vyko svarbūs įvykiai ir procesai, turėję ilgalaikį poveikį krikščioniškajai Europai ir islamo pasauliui. Šis laikotarpis patenka į viduramžių epochos vidurį, kai kryžiaus žygiai, religiniai konfliktai ir politinė įtaka ženklino religijos vaidmenį visuomenėje. Kryžiaus žygių kontekstas XI amžiaus pabaigoje ir XII amžiaus pradžioje kryžiaus žygiai buvo vienas pagrindinių … [Skaityti toliau…]
Pragaro kančios ir bausmės, aprašytos įvairiose religijose, dažnai simbolizuoja ne tik fizines, bet ir dvasines kančias, kurios yra nuodėmių pasekmė. Pragaro samprata skiriasi priklausomai nuo teologinių ir kultūrinių tradicijų, tačiau bendras dėmesys skiriamas atskyrimui nuo Dievo, gėdos jausmui, skausmui ir nevilties būsenai. Krikščionybėje Krikščionybėje pragaras apibūdinamas kaip vieta, kur sielos kenčia amžiną atskyrimą nuo Dievo. … [Skaityti toliau…]
Pasaulio pabaigos tema yra plačiai aptariama įvairiose religijose, siejama su eschatologija – mokymu apie paskutinius dalykus, pasaulio pabaigą ir naujos tvarkos pradžią. Nors religijų požiūriai į šį įvykį skiriasi, beveik visos didžiosios religijos turi tam tikrą viziją apie pasaulio pabaigą, kuri dažniausiai susijusi su Dievo įsikišimu, teismu, atnaujinimu ar perėjimu į kitą egzistavimo lygmenį. Krikščionybė … [Skaityti toliau…]
„Prisikėlimo kanonas“, “Kanonas Paschai” (Paschos kanonas), giedamas per Velykų liturgiją, yra viena iškiliausių krikščionių švenčių giesmių, išreiškiančių džiaugsmą ir triumfą dėl Kristaus prisikėlimo. Ši giesmė yra sudaryta iš devynių giesmių arba odių, kurios šlovina Kristų kaip pergalę prieš mirtį ir tamsą. „Prisikėlimo kanonas“ dažnai priskiriamas Damaskiečiui Jonui, vienam iškiliausių Bizantijos liturginių himnografų. Kanonas prasideda garsiais … [Skaityti toliau…]
Jonas Damaskietis, vienas iškiliausių krikščionių teologų, paliko svarbią intelektualinę palikimą, kurio dalis – „Traktatai apie šventuosius paveikslus“. Šie darbai buvo parašyti kovojant už ikonų gerbimą Bažnyčioje tuo metu, kai jų naudojimas buvo smarkiai kritikuojamas ir netgi draudžiamas. Traktatai atskleidžia gilų Bažnyčios mokymo apie ikonas supratimą, pabrėžia jų vietą tikinčiųjų gyvenime ir teologinę prasmę. Vienas svarbiausių … [Skaityti toliau…]
Tikėjimo šaltinis yra vienas iš pagrindinių veikalų, aptariančių krikščioniškosios ortodoksijos doktrinas. Parašytas Damaskiečio Jono, šis tekstas tapo vienu iš kertinių teologinių veikalų, aiškinančių Dievo prigimtį, žmogaus pašaukimą ir tikėjimo esmę. Šaltinis remiasi Šventuoju Raštu ir bažnytine tradicija, siekdamas perteikti tikėjimo esmę aiškiai ir tiksliai. Krikščionių tikėjimas grindžiamas pripažinimu, kad Dievas yra visko pradžia ir pabaiga. … [Skaityti toliau…]
Traktatas „Apie Įsikūnijimą“ („De Incarnatione Verbi Dei“), kurį parašė šv. Atanazas Aleksandrietis, yra vienas iš ankstyvosios krikščionybės teologinių šedevrų. Šis kūrinys apibūdina Kristaus įsikūnijimo slėpinį ir jo reikšmę žmonijos išganymo istorijoje. Parašytas IV amžiuje, šis traktatas buvo atsakas į ariánų ereziją, kuri neigė Kristaus dievystę. Šv. Atanazas ne tik apgynė ortodoksinį tikėjimą, bet ir pateikė … [Skaityti toliau…]
Apaštalo Pauliaus žodžiai „neprisimąstyti daugiau, negu parašyta“ (1 Kor 4,6) yra giliai prasmingi ir svarbūs krikščioniško tikėjimo sampratai. Šie žodžiai atskleidžia dvasinį principą, kuris skatina nuolankumą, paprastumą ir ištikimybę Dievo apreikštoms tiesoms. Apaštalas ragina tikinčiuosius neperžengti Dievo duotų ribų, nes tikėjimas nėra žmogaus intelekto vaisius, bet Dievo apreiškimas, kurį reikia priimti tikėjimu ir gyvenimu. Šventasis … [Skaityti toliau…]
Nikėjos–Konstantinopolio Tikėjimo simbolis, suformuluotas pirmųjų ekumeninių Susirinkimų metu, yra pagrindinė krikščionybės tikėjimo taisyklė, apibrėžianti pagrindines doktrinas apie Dievą, Kristų, Šventąją Dvasią ir Bažnyčią. Šį simbolį aiškina penkių vėlesnių ekumeninių Susirinkimų apibrėžimai, kurie gilino ir gynė tikėjimo tiesas prieš kylančias erezijas. Apibrėžimai išliko pamatiniai krikščionių ortodoksų tikėjime. Penki susirinkimai padėjo tiksliai išaiškinti Nikėjos–Konstantinopolio Tikėjimo simbolio mokymą … [Skaityti toliau…]