Bendruomenės taisyklė (1QS)

„Bendruomenės taisyklė“ (1QS) yra vienas iš Negyvosios jūros ritinių, rastas Kumrano olose ir priklausantis esėjų bendruomenei. Šis dokumentas buvo parašytas apie II–I a. pr. Kr. ir yra vienas iš svarbiausių tekstų, atskleidžiančių Kumrano bendruomenės gyvenimą, įsitikinimus bei religinę discipliną. Ši taisyklių knyga buvo skirta nariams, priklausantiems asketiškai bendruomenei, kuri laikėsi itin griežtų įstatymų, moralinių normų … [Skaityti toliau…]

Suzanos istorija

Suzanos istorija yra viena iš Danieliaus knygos deuterokanonių dalių, randama 13 skyriuje Vulgatoje ir Septuagintoje (graikiškoje Biblijos versijoje). Tai pasakojimas apie dorą ir gražią moterį, Suzanną, kurią du seniūnai neteisingai apkaltina svetimavimu, kai ji atsisako nusidėti su jais. Ji yra pasmerkta myriop, tačiau jaunas pranašas Danielius išgelbsti ją, išaiškindamas tikrąją tiesą per išmintingą apklausą. Istorija … [Skaityti toliau…]

Trys jaunuoliai ugnyje

„Trys jaunuoliai ugnyje“ – tai viena iš Danieliaus knygos ištraukų, randama Vulgatoje ir Septuagintoje kaip Danieliaus 3:24–90. Šis tekstas pasakoja apie tris jaunuolius – Ananiją, Azariją ir Mišaelį – kurie, atsisakę garbinti Babilono karaliaus Nebukadnecaro pastatytą aukso statulą, buvo įmesti į liepsnojančią krosnį. Tačiau jų tikėjimas Dievu buvo tvirtas, ir jie, užuot sudegę, vidury ugnies … [Skaityti toliau…]

Erelis su dvylika sparnų ir trimis galvomis

Kristianizmo ir judaizmo apokrifinės tradicijos sukūrė daug įdomių, simboliais persmelktų raštų, kurie nebuvo įtraukti į oficialų Biblinį kanoną arba jame užima diskutuotiną vietą. Vienas tokių tekstų – vadinamoji 4 Ezros knyga (dar žinoma kaip 2 Ezros), parašyta maždaug I a. pab. – II a. pr. Kr. (nors įvairiuose vertimuose nurodomos skirtingos datos). Šioje knygoje pranašas … [Skaityti toliau…]

Nag Hamadžio kodeksai

Nag Hamadžio kodeksai – tai nepaprastai svarbus ankstyvosios krikščionybės ir gnostinių judėjimų paveldo rinkinys, atrastas 1945 m. Egipto aukštutinėje dalyje, netoli Nag Hamadžio gyvenvietės. Šie kodeksai (knygos formos rankraščiai) parašyti koptų kalba ir datuojami IV amžiumi po Kr. Jų turinys gerokai prasiplečia už tradicinio krikščioniško kanono ribų, pateikdamas kitokias Jėzaus mokymo, pasaulio sukūrimo ir išganymo … [Skaityti toliau…]

Negyvosios jūros ritiniai

Negyvosios jūros ritiniai – vienas svarbiausių XX amžiaus archeologinių radinių, kuris atskleidė naujų įžvalgų apie Senąjį Testamentą, judaizmo istoriją ir ankstyvojo krikščionybės laikotarpio bendruomenes. Šie ritiniai, dar vadinami Kumrano rankraščiais, buvo rasti 1947–1956 m. olose prie Negyvosios jūros šiaurės vakarų kranto, netoli Kumrano gyvenvietės. Tai – daugiau nei 900 rankraščių fragmentų, parašytų hebrajų, aramėjų ir … [Skaityti toliau…]

2 Esdras – Apokrifinė Biblijos knyga

2 Esdras, dar žinoma kaip 4 Esdras pagal Vulgatą, yra viena iš apokrifinių Senojo Testamento knygų. Ji buvo įtraukta į Karaliaus Jokūbo Bibliją (KJV) kaip dalis Apokrifų, bet buvo pašalinta 1885 m. Ši knyga nėra įtraukta į žydų Tanachą, bet buvo naudojama krikščionių teologijoje, ypač katalikų ir stačiatikių tradicijose. Knyga dažnai vadinama Ezros apokalipse, nes … [Skaityti toliau…]

1 Esdras – Apokrifinė Biblijos knyga

1 Esdras yra viena iš apokrifinių Senojo Testamento knygų, kuri buvo įtraukta į Septuagintą (LXX) ir Vulgatą, bet nebuvo priimta į hebrajų kanoną. Ji buvo dalis Karaliaus Jokūbo Biblijos (KJV) iki 1885 m., kai buvo pašalinta. Ši knyga iš esmės sutampa su Ezra knyga, tačiau joje yra papildomų epizodų. Pagrindinis akcentas yra Jeruzalės šventyklos atstatymas … [Skaityti toliau…]

Šventojo Bazilijaus didžiojo anafora

Anafora yra centrinė Dieviškosios liturgijos malda, per kurią duona ir vynas yra paaukojami Dievui ir perkeičiami į mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują, kuriais dalijamasi per Šventąją Komuniją. Bizantijos apeigose dažniausiai naudojamos dvi anaforos formos – viena iš jų yra Šventojo Bazilijaus Didžiojo anafora. Ši anafora ilgą laiką buvo pagrindinė sekmadieninė Dieviškoji liturgija Konstantinopolyje, … [Skaityti toliau…]

Jėzus ėjo per javų laukus per sabatą

„Tuo metu Jėzus ėjo per javų laukus per sabatą; jo mokiniai buvo alkani ir pradėjo skinti varpas ir valgyti.“ (Mato 12:1) Ši trumpa ištrauka iš Mato evangelijos atskleidžia tiek religinį, tiek socialinį kontekstą, kuriame gyveno Jėzus ir jo mokiniai. Ji kalba apie sabato reikšmę, įstatymo laikymąsi bei Jėzaus požiūrį į religinį formalizmą. Sabatas žydams buvo … [Skaityti toliau…]