Tekstai

Šis sąrašas pristato unikalius muzikinius kūrinius iš įvairių pasaulio kultūrų ir religijų, kuriuos žmonės laiko ne tik religinėmis dainomis ar ritualinėmis giesmėmis, bet pačiu sakralumo įsikūnijimu. Tai nėra paprastos apeiginės melodijos ar meno kūriniai. Šios giesmės suvokiamos kaip šventos todėl, kad jose, tikima, gyvena dieviškoji dvasia, jos laikomos dieviško apreiškimo forma arba laikomos tarpininkėmis tarp … [Skaityti toliau…]

Nuo seniausių laikų žmogus ieškojo būdų, kaip išsaugoti savo kūną po mirties. Egiptiečiai mumifikavo faraonus, šventieji buvo saugomi relikvijose, o kapai buvo statomi iš akmens, kad atlaikytų šimtmečius. Tačiau yra viena neišvengiama tiesa – net tvirčiausias kapas po žeme ilgainiui išnyks. Laikas, žemės drebėjimai, rūgštus dirvožemis, gamtos stichijos – visa tai nepalieka jokios garantijos, kad … [Skaityti toliau…]

Latvija – kraštas, kuriame religinės tradicijos susipynė su įvairių laikmečių ir tautų įtakomis. Ilgus amžius šalyje klestėjo pagoniškos apeigos, kurios buvo giliai įsišaknijusios latvių kultūroje. Dievybės, susijusios su gamta, žemdirbyste ir kasdieniu gyvenimu, užėmė reikšmingą vietą žmonių pasaulėžiūroje. Viduramžiais į Latvijos teritoriją atvyko krikščionybė. Pirmieji jos ženklai pasirodė dar prieš XIII amžių, tačiau reikšmingas lūžis … [Skaityti toliau…]

Antrosios šventyklos laikotarpis apibrėžia šešių šimtmečių epochą nuo 516 m. pr. Kr. iki 70 m. po Kr. Šiuo metu susiformavo Biblijos kanonas, išryškėjo pagrindinės judaizmo srovės, susiklostė krikščionybės ištakos. Istorinę eigą diktavo politiniai lūžiai, kultūrinė konfrontacija bei vidinės dvasinės paieškos. Tai nebuvo stabilumo era. Nuolatinė svetimšalių įtaka vertė bendruomenes ieškoti naujų tapatybės formų. Viskas prasidėjo … [Skaityti toliau…]

Kumrano rankraščių lobyne Pešerai (pesharim) (vns. pesher, hebrajų k. – „aiškinimas“ arba „įminimas“) užima išskirtinę vietą. Kartais lietuviškoje vartosenoje pasitaiko netikslios formos – „pešarimai“, „pešarai“, „perešimai“ – jos atsirado dėl fonetinės adaptacijos, tačiau laikomos netaisyklingomis. Tai unikalūs biblinių tekstų komentarai, sukurti Esėjų bendruomenės maždaug I a. pr. Kr. – I a. po Kr. Šiame tekstų … [Skaityti toliau…]

Bitė (madhu-makṣikā sanskrite) turi svarbią, nors ir ne itin dažnai akcentuojamą vietą seniausiuose Indijos religiniuose tekstuose. Jau Vedose, ypač Rigvedoje, minimas medus (madhu) – kaip dieviškas gėrimas, susijęs su nemirtingumu, žinojimu ir šviesa. Kadangi bitės yra medaus nešėjos, jos laikomos dieviškos tvarkos, energijos ir saldumo pernešėjomis. Medus Rigvedoje apibūdinamas kaip dangiška substancija, skirta dievams – … [Skaityti toliau…]

VI–V amžiais pr. Kr. įvykusi žydų tremtis Babilone – vienas svarbiausių Senojo Testamento laikotarpių, formavusių Izraelio tautos tapatumą ir religinį mąstymą. Šis laikotarpis, žinomas kaip Babilono nelaisvė ar tremtis, ne tik pažymėjo politinį Judo karalystės žlugimą, bet ir tapo gilios dvasinės transformacijos akimirka. Straipsnyje aptarsime, kaip šis istorinis etapas paveikė žydų tikėjimą, kultūrą ir padėjo … [Skaityti toliau…]

Kino istorijoje sukurti dešimtys filmų, kurie kalba apie tikėjimą, dvasingumą ir Biblijos personas. Jų apžvalga: 1. „Kristaus kančia“ (The Passion of the Christ, 2004) Režisierius: Melas GibsonasMelo Gibsono kūrinys – tai žiaurus ir realistinis Jėzaus paskutinių valandų vaizdavimas, sukėlęs pasaulines diskusijas dėl smurto ir religinio autentiškumo. Filmas akcentuoja aukos, atsidavimo ir meilės žmonijai idėją, remdamasis … [Skaityti toliau…]

Gavėnios penktadieniai – tai viena iš reikšmingiausių dvasinių praktikų katalikų kalendoriuje. Kiekvienas jų yra maža Didžiojo penktadienio versija, skirta apmąstyti Kristaus kančią, ugdyti atgailą ir ruoštis Velykų Prisikėlimui. Gavėnia, trunkanti 40 dienų nuo Pelenų dienos iki Didžiojo šeštadienio, yra kvietimas į susitaikymą, pasninką ir tylą, o penktadieniai šiuo metu išsiskiria ypatingu rimtumu. Kada būna Gavėnios … [Skaityti toliau…]

Vienas iš sudėtingiausių klausimų tikėjimo ir gyvenimo kelionėje – kodėl žmonės, sąžiningai tikintys Dievu, besimeldžiantys ir stengiantys gyventi dorai, kartais patiria sunkias gyvenimo negandas ir net tragiškas baigtis? Kodėl kartais atrodo, jog Dievas neatsako į nuoširdžias maldas ir palieka savo vaikus kentėti? Šis klausimas iš tiesų yra vienas jautriausių ir sunkiausių religinių bei filosofinių klausimų, … [Skaityti toliau…]

Daugelis žmonių mano, jog vien tikėjimo pakanka, kad gyvenimas būtų geras ir prasmingas. Tačiau realybė rodo, jog vien tikėti neužtenka – reikia gyventi pagal tikėjimo vertybes, jas nuolat įgyvendinant savo kasdienėje veikloje. Tikėjimas be konkrečių veiksmų dažnai būna tuščias, o tikrasis tikėjimas visuomet virsta veiksmais. Šventasis Raštas taip pat patvirtina šią mintį: „Taip ir tikėjimas, … [Skaityti toliau…]

Posakis „Dievui į ausį“ yra gilus, subtilus ir kartu labai paprastas būdas išreikšti žmogaus nuoširdų troškimą, kad jo žodžiai būtų išgirsti paties Dievo. Ši frazė atskleidžia žmogaus troškimą, kad jo noras ar maldavimas pasiektų aukštesnę jėgą ir būtų išpildytas. Dažniausiai šis posakis naudojamas, kai žmogus išsako norą ar viltį, kuri jam atrodo ypatingai svarbi, tačiau … [Skaityti toliau…]