Popiežius Pijus XII valdė Bažnyčią vienu tamsiausių žmonijos istorijos laikotarpių – Antrojo pasaulinio karo metu. Jo pontifikatas prasidėjo 1939-aisiais, kai Europą gaubė ne ramybės, o šūvių ir bombų aidai. Tai nebuvo laikas didelėms kalboms ar iškilmingiems teologiniams svarstymams. Tai buvo metas, kai žodžiai turėjo svertą. Kai kiekvienas sakinys galėjo tapti viltimi arba nusivylimu. Vienas iš … [Skaityti toliau…]
Vienuolių gyvenimas, ypač tų, kurie laikosi griežto popiežiškojo uždarumo, dažnai kelia klausimų: iš ko jie gyvena, jei didžiąją laiko dalį skiria maldai ir kontempliacijai? Maistas, drabužiai, elektra, žvakės, pastatų remontas – visa tai kainuoja. Ar vienuolynai remiasi tik aukomis, ar vienuoliai patys užsidirba? Pagal Apostolinę Konstituciją „Sponsa Christi“, vienuolės, gyvenančios didžiajame popiežiškajame uždarume (clausura maior), … [Skaityti toliau…]
Spondent quas non exhibent (jie pažada tai, ko neturi) (kartais vadinama Spondent pariter), 1317 m. paskelbta popiežiaus Jono XXII dekretalė, yra vienas iš reikšmingų XIV a. pradžios Bažnyčios dokumentų, nukreiptų prieš sukčiavimu pagrįstą alchemijos praktiką. Šis dokumentas, pavadintas pagal pirmuosius jo lotyniškus žodžius, atspindi ne tik to meto ekonominius ir moralinius rūpesčius, bet ir popiežiaus … [Skaityti toliau…]
Šis puslapis skirtas nuosekliam visų Katalikų Bažnyčios popiežių pristatymui – nuo apaštalo šventojo Petro, kuris, pasak tradicijos, buvo pirmasis Romos vyskupas, iki šių laikų. Per beveik du tūkstantmečius keitėsi imperijos, kalbos, civilizacijos formos, bet popiežiaus tarnystė liko kaip nenutrūkstama grandinė – kartais spindinti šventumu ir didybe, kartais klupinėjanti tarp žemiškų ambicijų, bet visada veikianti istorijos … [Skaityti toliau…]
Gėlių vainiko sūtra (sanskrito kalba: Avataṃsaka Sūtra, kinų: Huáyán Jīng, japonių: Kegon Kyō, pažodžiui „Gėlių girliandos“ arba „Gėlių puošmenos sūtra“) yra vienas svarbiausių Mahajanos budizmo šventraščių, laikomas vienu iš sudėtingiausių ir didingiausių budistinės literatūros kūrinių. Ši sūtra, datuojama maždaug II–IV a. po Kr., buvo sudaryta Indijoje, tačiau labiausiai išplito Rytų Azijoje, ypač Kinijoje, kur ji … [Skaityti toliau…]
Liuteronų Bažnyčia, kaip krikščioniškoji denominacija, turi gilias liturgines tradicijas, kurios atsispindi jų apeigynuose – Lutheran Service Book (LSB) ir Evangelical Lutheran Worship (ELW). Šie apeigynai yra pagrindiniai liturginiai vadovai, naudojami atitinkamai Lutheranų Bažnyčios–Misūrio Sinodo (LCMS) ir Evangeliškosios Liuteronų Bažnyčios Amerikoje (ELCA) bendruomenėse. Jie apima įvairias apeigas, įskaitant ordinacijos ir santuokos priesaikas, kurios atspindi liuteronų teologiją, … [Skaityti toliau…]
Skaičiai religijose – tai ne vien matematiniai ženklai, bet slapti raktai į pasaulio tvarką, dieviškus dėsnius ir žmogaus dvasinę kelionę. Nuo Biblijos iki Vedų, nuo kabalos iki islamo maldų – kiekvienas skaičius turi savo svorį, savo ritmą ir savo vietą šventame pasakojime. Jie atsiranda neatsitiktinai: dvylika apaštalų, septynios dienos, keturiasdešimt pasninko dienų, šimtas aštuoni malos … [Skaityti toliau…]
Popiežius šiandien atrodo kaip dvasinis autoritetas, kalbantis apie taiką ir gailestingumą, bet istorijoje jis neretai buvo tiesioginis taikinys – tiek politinių sąmokslų, tiek religinio fanatizmo ar net atvirų karinių veiksmų. Kai kuriais atvejais popiežiai būdavo nužudomi, kitais – spėdavo pabėgti, o kai kada net patys siųsdavo karius į mūšį. Senieji laikai: popiežystė kaip pavojinga profesija … [Skaityti toliau…]
Žodis Vatikanas (Vaticanus) kilęs iš lotyniško vietovės pavadinimo Mons Vaticanus, reiškiančio „Vatikano kalvą“ – žemę vakarinėje Tiberio upės pusėje. Ši vieta senovės romėnams nebuvo ypatingai svarbi – tai buvo priemiestis, neįtrauktas į Romos miesto ribas. Etimologija iki šiol aptarinėjama. Galimos kilmės versijos: Kodėl būtent ten įkurtas Vatikanas? Kodėl Vatikanas toks mažas? Kodėl tik 44 ha? … [Skaityti toliau…]
Petra – senovinis miestas, iškaltas rožiniuose uolų masyvuose dabartinėje Jordanijoje, maždaug 250 kilometrų į pietvakarius nuo Amano. Kadaise tai buvo Nabatėjų karalystės sostinė, klestėjusi nuo IV a. pr. Kr. iki I a. po Kr.. Miestas įsikūrė sausoje dykumos vietovėje, bet išgyveno dėl pažangios vandentiekio sistemos, kuri leido čia suklestėti gyvenimui, prekybai ir religijai. Petrą supa … [Skaityti toliau…]