Širdies kietumas – tarsi akmeniu pavirtusi siela, atsisakanti atsiverti meilei, gailestingumui ar dieviškajai šviesai. Ši būsena, lotyniškai vadinama induratio cordis, apibūdina dvasinį užsisklendimą, kai žmogus tampa abejingas Dievo balsui, kitų kančioms ar savo paties sielos poreikiams. Terminas „širdies kietumas“ kildinamas iš lotynų kalbos induratio cordis, kur induratio reiškia „sukietėjimą“ arba „sustingimą“, o cordis – „širdis“. … [Skaityti toliau…]
Romėnai perėmė daug graikų dievų ir jų istorijų, tačiau suteikė jiems savo vardus, papildė savybėmis ir pritaikė savo kultūrai. Nors dievai dažnai turėjo tą pačią paskirtį, jų charakteriai ir simboliai kartais gana skyrėsi. Štai žymiausios dievų poros ir jų palyginimas: Dzeusas → Jupiteris Graikai: Dzeusas – dangaus ir dievų valdovas, žaibo ir tvarkos dievas. Buvo … [Skaityti toliau…]
Biblijoje upės yra daugiau nei geografiniai objektai – jos simbolizuoja gyvybę, Dievo palaiminimą, apsivalymą ir dvasinį atgimimą. Upės teikė vandenį, būtą žemdirbystei ir išgyvenimui sausringuose Artimųjų Rytų kraštuose, todėl buvo laikomos Dievo dovana. Jos taip pat žymėjo ribas, skyrė tautas ar tapo kliūtimis, kurias Dievas padėjo įveikti, parodydamas savo galią. Pavyzdžiui, Jordano upė buvo stebuklingai … [Skaityti toliau…]
Autorius: Tomas Raitas (THOMAS WRIGHT). 1865 m. parašytas veikalas, kurio pilnas pavadinimas anglų kalba yra „The Worship of the Generative Powers: During the Middle Ages of Western Europe“, o lietuviškai galima versti įvairiai:„Generatyvinių galių garbinimas Vakarų Europos viduramžiais, Vaisingumo galių kultas Vakarų Europos viduramžiais, Gyvybės kūrimo galių kultas viduramžių Vakarų Europoje, Kūrybinių galių garbinimas Vakarų … [Skaityti toliau…]
Šis sąrašas pristato unikalius muzikinius kūrinius iš įvairių pasaulio kultūrų ir religijų, kuriuos žmonės laiko ne tik religinėmis dainomis ar ritualinėmis giesmėmis, bet pačiu sakralumo įsikūnijimu. Tai nėra paprastos apeiginės melodijos ar meno kūriniai. Šios giesmės suvokiamos kaip šventos todėl, kad jose, tikima, gyvena dieviškoji dvasia, jos laikomos dieviško apreiškimo forma arba laikomos tarpininkėmis tarp … [Skaityti toliau…]
Nuo seniausių laikų žmogus ieškojo būdų, kaip išsaugoti savo kūną po mirties. Egiptiečiai mumifikavo faraonus, šventieji buvo saugomi relikvijose, o kapai buvo statomi iš akmens, kad atlaikytų šimtmečius. Tačiau yra viena neišvengiama tiesa – net tvirčiausias kapas po žeme ilgainiui išnyks. Laikas, žemės drebėjimai, rūgštus dirvožemis, gamtos stichijos – visa tai nepalieka jokios garantijos, kad … [Skaityti toliau…]
Latvija – kraštas, kuriame religinės tradicijos susipynė su įvairių laikmečių ir tautų įtakomis. Ilgus amžius šalyje klestėjo pagoniškos apeigos, kurios buvo giliai įsišaknijusios latvių kultūroje. Dievybės, susijusios su gamta, žemdirbyste ir kasdieniu gyvenimu, užėmė reikšmingą vietą žmonių pasaulėžiūroje. Viduramžiais į Latvijos teritoriją atvyko krikščionybė. Pirmieji jos ženklai pasirodė dar prieš XIII amžių, tačiau reikšmingas lūžis … [Skaityti toliau…]
Bitė (madhu-makṣikā sanskrite) turi svarbią, nors ir ne itin dažnai akcentuojamą vietą seniausiuose Indijos religiniuose tekstuose. Jau Vedose, ypač Rigvedoje, minimas medus (madhu) – kaip dieviškas gėrimas, susijęs su nemirtingumu, žinojimu ir šviesa. Kadangi bitės yra medaus nešėjos, jos laikomos dieviškos tvarkos, energijos ir saldumo pernešėjomis. Medus Rigvedoje apibūdinamas kaip dangiška substancija, skirta dievams – … [Skaityti toliau…]
VI–V amžiais pr. Kr. įvykusi žydų tremtis Babilone – vienas svarbiausių Senojo Testamento laikotarpių, formavusių Izraelio tautos tapatumą ir religinį mąstymą. Šis laikotarpis, žinomas kaip Babilono nelaisvė ar tremtis, ne tik pažymėjo politinį Judo karalystės žlugimą, bet ir tapo gilios dvasinės transformacijos akimirka. Straipsnyje aptarsime, kaip šis istorinis etapas paveikė žydų tikėjimą, kultūrą ir padėjo … [Skaityti toliau…]
Kino istorijoje sukurti dešimtys filmų, kurie kalba apie tikėjimą, dvasingumą ir Biblijos personas. Jų apžvalga: 1. „Kristaus kančia“ (The Passion of the Christ, 2004) Režisierius: Melas GibsonasMelo Gibsono kūrinys – tai žiaurus ir realistinis Jėzaus paskutinių valandų vaizdavimas, sukėlęs pasaulines diskusijas dėl smurto ir religinio autentiškumo. Filmas akcentuoja aukos, atsidavimo ir meilės žmonijai idėją, remdamasis … [Skaityti toliau…]