Navjot (dar vadinamas Navjote arba Sedreh Pushi) yra zoroastrizmo tikėjimo priėmimo ceremonija, kurios šaknys siekia senovės Persiją, maždaug I tūkstantmetį prieš Kristų. Ceremonija remiasi pranašo Zaratustros mokymu apie gėrio, tiesos ir dorovės svarbą gyvenime. Pati apeiga ir įžadai atsirado kaip jaunuolio perėjimo į suaugusiųjų tikinčiųjų bendruomenę simbolis. Navjot įžadus duoda berniukai ir mergaitės, dažniausiai nuo … [Skaityti toliau…]
Jėzaus Kristaus apsireiškimai yra vieni reikšmingiausių antgamtinių reiškinių krikščionybėje, ypač katalikų tradicijoje. Šie regėjimai, kai tikima, kad prisikėlęs Kristus pasirodo tikintiesiems, dažnai perteikia žinias apie Dievo gailestingumą, atgailą, maldą ar artėjimą prie Jo Širdies. Skirtingai nuo Mergelės Marijos apsireiškimų, kurie nukreipia į Kristų kaip tarpininką, Jėzaus apsireiškimai yra tiesioginis Dievo Sūnaus kreipimasis, pabrėžiantis Jo dieviškąją … [Skaityti toliau…]
Biblijoje kryptys – rytai, vakarai, šiaurė ir pietūs – yra teologiniai simboliai, rodantys Dievo veikimą, žmogaus kelionę ir dvasinę tikrovę. Kryptys siejamos su Dievo šlove, teismu, išgelbėjimu ar tremtimi, suteikdamos kontekstą šventajai istorijai. Pavyzdžiui, rytai simbolizuoja Dievo šlovę ir naują pradžią, nes saulė teka rytuose, o Edeno sodas buvo „rytuose“ (Pr 2, 8). Vakarai, priešingai, … [Skaityti toliau…]
Yra žmonių, kurie tiki velniu kaip centrine dvasine figūra, o ne Dievu, tačiau tokios tikėjimo sistemos yra retos, dažnai marginalios ir skiriasi savo pobūdžiu – nuo simbolinių iki religinių. Šis tikėjimas gali būti susijęs su įvairiomis kultūrinėmis, filosofinėmis ar kontrkultūrinėmis praktikomis, kurios velnią suvokia ne kaip absoliutų blogį, o kaip išsilaisvinimo, maišto ar individualizmo simbolį. … [Skaityti toliau…]
Kryžių kalnas (Kryžių kalnas, lietuviškai) yra unikalus piligrimystės ir kultūros objektas, esantis apie 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, šiaurės Lietuvoje. Šis nedidelis kalnelis, padengtas šimtais tūkstančių kryžių, krucifiksų, Mergelei Marijai skirtų statulų, rožinių ir kitų religinių simbolių, yra vienas įspūdingiausių kryžių kompleksų pasaulyje. Kryžiai, įvairių dydžių, formų ir medžiagų – nuo medinių rankų darbo … [Skaityti toliau…]
Bulę Cum ex apostolatus officio paskelbė popiežius Paulius IV (tikrasis vardas Gian Pietro Carafa) 1559 m. vasario 15 d. Tai buvo viena griežčiausių bulių XVI amžiaus Bažnyčios istorijoje. Paulius IV buvo uolus reformatorius, kuris karštai priešinosi protestantizmui, slaptiems erezijos šalininkams ir net politiniams priešams, kuriuos įtarinėjo eretiškomis pažiūromis. XVI amžiuje Europą purtė Reformacija. Kilo pavojus, … [Skaityti toliau…]
Radikalus kreipinys, užrašytas Evangelijoje pagal Morkų, skamba taip: „Jei tavoji ranka gundo tave nusidėti, – nukirsk ją…“ (Mk 9:43). Išgirdus tokį raginimą, iškyla klausimų apie galimą perdėtą griežtumą ir baimę, kad būtų siūloma tiesioginė kūno žalojimo praktika. Tačiau, įsigilinus į Evangelijų kontekstą, aiškėja, kad čia kalbama apie žmogiškojo polinkio į blogį išrovimą iš širdies, o … [Skaityti toliau…]
Raupsuotųjų paminėjimai Šventajame Rašte leidžia giliau suprasti žmonių bendruomenės požiūrį į ligą ir atskirtį. Senajame Testamente aptinkami nurodymai, kaip elgtis su sergančiaisiais raupsais. „Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui“ (Kun 13:1) – taip prasideda mokymas apie raupsų atpažinimą ir atitinkamas priemones, padedančias saugoti visų gerovę. Tais laikais, jei žmogus turėdavo odos pažeidimų, jis būdavo apžiūrimas kunigo. … [Skaityti toliau…]
Kaldėjų Ūras (dar vadinamas Ūru iš Chaldėjos) – Biblijoje minimą miesto vardą sutinkame Pradžios knygoje, kur aprašomas Abraomo (tuomet dar vadinto Abramu) kilmės pasakojimas. Teigiama, kad Abraomas kilęs „iš Ūro, Chaldėjos žemėje“ (plg. Pr 11,31; 15,7), iš kurio su šeima vėliau iškeliavo į Haraną, o galiausiai – į Pažadėtąją žemę. Istoriškai Ūras – vienas iš … [Skaityti toliau…]
Druska Biblijoje iškyla kaip universali metafora, jungianti daugelį iškalbingų akcentų. Ji turi ir teigiamą, ir įspėjantį matmenį. Viena vertus, ji atlieka apsaugos, skonio suteikimo funkciją, antra vertus – ji perspėja dėl galimo nykimo ar sprendžiamojo teismo. Senajame Testamente ryškiausias deginančios druskos momentas – Sodomos likimas (Pr 19,26). Lotui traukiantis iš žlugčiai pasmerktos vietovės, jo žmona, … [Skaityti toliau…]