Sacramentorum sanctitatis tutela (Sakramentų šventumo apsauga) – tai 2001 m. balandžio 30 d. Popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtas motu proprio (dokumentas, kurį popiežius išleidžia savo iniciatyva). Jame nustatomos normos, kaip nagrinėti sunkiausius Katalikų Bažnyčios teisės pažeidimus (delicta graviora). Dokumentas padarė didžiulę įtaką, nes centralizavo itin rimtų nusikaltimų – ypač seksualinio išnaudojimo ir šventų sakramentų išniekinimo … [Skaityti toliau…]
Lietuvių kalboje frazė „O Dieve…“ dažnai vartojama kaip emocinis šūksnis, kai žmogus nustemba, išsigąsta ar susiduria su netikėta, dažniausiai nemalonia situacija. Kartais ji tariama net nesusimąstant, tarsi automatiškai, tačiau ar tikrai taip turėtume šauktis Dievo? Biblijoje dažnai randame žmonių kreipimąsi į Viešpatį kritinėse situacijose. Vienas garsiausių pavyzdžių yra iš Psalmyno: “Dieve mano, Dieve mano, kodėl … [Skaityti toliau…]
Lietuvių kalboje išlikęs posakis „po velnių“ dažnai vartojamas emocingai išreiškiant nuostabą, nusivylimą ar pyktį. Tai frazė, kuri skamba kasdienybėje, bet jos prasmė ir kilmė gali slypėti gilesniuose teologiniuose, kultūriniuose bei istoriniuose sluoksniuose. Ar tai paprastas šūksnis, ar kažkas daugiau? Biblinė ir teologinė velnio samprata Norint suprasti, ką reiškia „po velnių“, pirmiausia turime pažvelgti į tai, … [Skaityti toliau…]
Visame Šventajame Rašte, pradedant Senąja Sandora ir baigiant Apreiškimo knyga, nuolat pabrėžiama, jog ateis diena, kai Dievas teisingai teis visą žmoniją. Ši „Teismo diena“ išryškėja daugybėje ištraukų (Mt 12,36; Apr 20,11–15; Heb 9,27; 1 Kor 4,5; Rom 14,10 ir t. t.), kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į asmeninę atsakomybę už savo žodžius ir darbus. Dievo teismas … [Skaityti toliau…]
Šventajame Rašte, ypač Mato evangelijos 25-ajame skyriuje, randame vieną iš labiausiai įsimintinų Jėzaus pasakojimų apie Paskutinį teismą. Šiame pasakojime Kristus apibūdina save kaip Karalių, sugrįžusį visiems laikams, kuris „pasodins avis savo dešinėje, o ožius – kairėje“ (plg. Mt 25, 33). Tokia ne tik vaizdinga, bet ir itin reikšminga scena tapo galingu dvasiniu mokymu, atskleidžiančiu teisingumo … [Skaityti toliau…]
Religijos ir jos poveikio visuomenei klausimas kelia daug diskusijų – nuo seniausių laikų iki šiandien. Vieni teigia, kad religija yra būtina dvasinė atrama, kiti – kad tai priemonė valdyti žmonių mases. Pabandykime pažvelgti plačiau, aptardami kelias perspektyvas: istorinę, sociologinę bei filosofinę. 1. Istorinis žvilgsnis a) Religija kaip pirminis kultūros branduolys Neretai sakoma, kad ankstyvosios žmonijos … [Skaityti toliau…]
Biblinėje kalboje frazė „ieškoti Dievo veido“ (hebr. pānîm) reiškia ne vien tikrąjį Dievo atvaizdą, bet ir artimą Jo buvimą, malonės bei meilės patyrimą. Šventajame Rašte šis motyvas atskleidžia gilų troškimą susitikti su Dievu, patirti Jo artumą. Psalmistas rašo: „Sako mano širdis: „Ieškokite jo veido.“ Tavo veidą, Viešpatie, aš ieškau“ (Ps 27, 8). Šie žodžiai puikiai … [Skaityti toliau…]
„Arda Virafo kelionė“ (pahlavių kalba Ardā Wīrāz Nāmag) – tai senovinis zoroastrizmo tekstas, parašytas viduriniosios persų (pahlavių) kalba, datuojamas maždaug III–VII a. po Kr. Šis kūrinys priskiriamas viduramžių persų literatūrai ir yra vienas svarbiausių zoroastrizmo religinių tekstų, atspindinčių to meto tikėjimą, moralę ir kosmologiją. Tai nėra šiuolaikinio romano ar grožinės literatūros knyga, o veikiau religinis-didaktinis … [Skaityti toliau…]
Permainų knyga (I Ching arba Yijing), vienas seniausių kinų filosofinių tekstų, yra kosmologinė-filosofinė sistema, naudojama būrimui, savirefleksijai ir gyvenimo situacijų analizei. Ją sudaro 64 heksagramos – šešių linijų (ištisinių arba pertrauktų) simboliai, atspindintys skirtingas būsenas ir kaitos procesus. Kiekviena heksagrama sudaryta iš dviejų trigramų (trijų linijų darinių), o linijos simbolizuoja yin (pertraukta linija, pasyvumas) arba … [Skaityti toliau…]
Viduramžiais geometrija buvo laikoma ne tik matematikos šaka, bet ir dieviškosios tvarkos atspindžiu. Dievas, vadinamas „dangiškuoju geometru“ (Divinus Geometer), buvo vaizduojamas kaip kūrėjas, naudojantis geometrinius principus, tokius kaip proporcijos, simetrija ir harmonija, kurdamas pasaulį. Ši idėja atsispindėjo teologijoje, architektūroje, mene ir rankraščiuose, kur Dievas vaizduotas laikantis skriestuvą – įrankį, simbolizuojantį Jo tikslumą ir tobulumą. Žodis … [Skaityti toliau…]