Klausimas, ar būti turtingu yra nuodėmė, lydi krikščionybę nuo pat jos pradžios. Jėzus kalba apie tai labai aiškiai: “Lengviau kupranugariui pralįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę.” (Mk 10,25). Bet ar tai reiškia, kad pats turtas yra blogis? Ar Dievas priešiškas klestėjimui? Ar krikščionis turi rinktis skurdą vien todėl, kad turtas kelia … [Skaityti toliau…]
Skaistybė dažnai pristatoma kaip tyros meilės, Dievo artumo ir dvasinės laisvės kelias. Tačiau kartu ji neatsiejama ir nuo istorinių įtampų – tarp tikėjimo ir kontrolės, tarp moters pasirinkimo ir visuomenės lūkesčių. Kyla klausimas: ar mergelių kultas ir vienuolinė skaistybė buvo tik dvasinė viršūnė, ar kartais ir patogus mechanizmas Bažnyčios vadovams? Ar iš tikrųjų tai buvo … [Skaityti toliau…]
Šv. Ambraziejus (lot. Sanctus Ambrosius), Bažnyčios Tėvas ir vienas iš didžiųjų IV amžiaus teologų, rašydamas apie Mergelę Mariją savo veikale De virginitate (Apie mergelystę), pateikė garsią mintį: „Marijos gyvenimas yra taisyklė visiems.“ (Vita Mariae disciplina est omnibus.) Tai reiškia, kad Marijos gyvenimas yra tarsi pavyzdinė trajektorija kiekvienam krikščioniui, nes jame atsiskleidžia, ką reiškia gyventi tikėjimu, … [Skaityti toliau…]
Šie Jėzaus žodžiai – „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams. Aš ir atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“ (Mt 9,12–13) – atveria vieną svarbiausių krikščioniškos teologijos ir dvasinės antropologijos principų: Dievo meilė nesiremia nuopelnais, bet poreikiu. Tai reiškia, kad Dievas ieško ne tobulybės, bet atviros širdies, kuri pripažįsta savo žaizdas. Tai filosofija, kuri apverčia pasaulio … [Skaityti toliau…]
Žmogaus širdyje glūdi troškimas, kurio niekas šioje žemėje negali iki galo numalšinti. Tai ne tik alkis duonai ar vandeniui – tai giluminė ilgesio būsena, nukreipta į Kūrėją. Didžiausia žmogaus laimė – būti su Dievu, pažinti Jo meilę, patirti Jo artumą. Ir vis dėlto ši laimė nėra pasiekiama vien žmogiškomis pastangomis. Tai slėpinys, į kurį galima … [Skaityti toliau…]
Duonos laužymas – tai gilus ir daugiasluoksnis veiksmas, kurį Kristus atliko ne tik rankomis, bet visa savo būtimi. Apaštalas Paulius rašo: „Vienas duonos kepalas, ir mes daugelis esame vienas kūnas, nes mes visi dalijamės ta viena duona.“ (1 Kor 10,17) Šioje vienoje eilutėje telpa ir mistika, ir bendrystė, ir auka. Kai Jėzus laužė duoną, Jis … [Skaityti toliau…]
Dvasinė neturto dimensija atsiskleidžia tada, kai žmogus suvokia, jog tikras skurdas – ne piniginėje, o širdyje. Ir tai nėra silpnumo ženklas, priešingai – tai dvasinės laisvės pradžia. Jėzus sako: „Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė.“ (Mt 5, 3) Ši pirmoji palaiminimų eilutė yra kaip slenkstis į visą Kalno pamokslą – durys, kurios atsidaro … [Skaityti toliau…]
Tarnavimo dimensija evangeliniame neturte yra pati veikliausia – ji išreiškia, kad tikras neturtas neapsiriboja tuo, ko atsisakai, bet išsiskleidžia tuo, ką duodi. Jėzus mokiniams sako: „Dovanai gavote, dovanai ir duokite.“ (Mt 10, 8) Tai vienas iš ryškiausių Evangelijos principų – gyventi ne sau, o kitiems, iš malonės, be sąlygų, be atlygio. Ši citata gimė siuntimo … [Skaityti toliau…]
Ekonominė dimensija evangeliniame neturte – tai ne tik išorinis veiksmas, bet širdies apsisprendimas. Jėzus kviečia ne šiaip atsisakyti daiktų, o perkelti pasitikėjimą iš turto – į Dievą. Kai Jis sako: „Parduok, ką turi, ir išdalyk vargšams, tai įsigysi turtą danguje“ (Lk 18, 22), tai nėra vien simbolinis raginimas. Tai konkretus kvietimas išsilaisvinti iš prisirišimo prie … [Skaityti toliau…]
„Amoris Laetitia“ (lot. „Meilės džiaugsmas“) – tai posinodinis apaštališkasis paraginimas, kurį 2016 m. kovo 19 d. paskelbė popiežius Pranciškus. Šis dokumentas yra skirtas vyskupams, kunigams, diakonams, pašvęstiesiems, krikščionių sutuoktiniams ir visiems tikintiesiems, nagrinėjant meilės šeimoje temą. Lietuviškas pavadinimas – „Meilės džiaugsmas“. Tai nėra enciklika, o apaštališkasis paraginimas, kuris atspindi popiežiaus pastoracinį mokymą, remiantis dvejų metų … [Skaityti toliau…]