Simboliai – tai tylūs žmonijos pasakotojai. Jie gimė anksčiau nei raštas, anksčiau nei pirmieji miestai. Kai žmonės dar tik žvelgė į dangų ieškodami prasmės, pirmieji ženklai pradėjo jungti bendruomenes ir kurti tiltu tarp žemės ir to, kas aukščiau. Kryžius, lotosas, menora, pusmėnulis – kiekvienas jų nėra tik grafinė forma. Tai dvasios žemėlapiai, liudijantys, kaip įvairios … [Skaityti toliau…]
Anglikonų ordinacijos priesaika susiformavo XVI amžiuje, kai Anglijos Bažnyčia, valdant karaliui Henrikui VIII, atsiskyrė nuo Romos Katalikų Bažnyčios. 1550 metais pirmą kartą buvo išleista „The Ordinal“ – apeigynas, nustatantis kunigų ir vyskupų šventimų tvarką. Vėliau priesaikos tekstai buvo įtraukti į „Book of Common Prayer“ (Bendrųjų maldų knygą), kuri iki šiol yra pagrindinis anglikonų liturginis tekstas. … [Skaityti toliau…]
Priverstinės santuokos, kai auka verčiama tuoktis su savo prievartautoju, yra kontroversiška praktika, egzistuojanti kai kuriose visuomenėse, dažnai siejama su tradicijomis, patriarchalinėmis normomis ir šariato teisės interpretacijomis. Ši praktika kelia rimtus moralinius ir etinius klausimus, nes auka, jau patyrusi traumą, priverčiama gyventi su nusikaltėliu, dažnai siekiant „išsaugoti šeimos garbę“ ar sumažinti socialinę stigmą. Priverstinių santuokų su … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus institucija, kaip Katalikų Bažnyčios vadovavimo pagrindas, vystėsi per šimtmečius, pradedant ankstyvąja krikščionybe. Šiame straipsnyje aptariama, kaip apaštalas Petras tapo laikomas pirmuoju popiežiumi, kodėl toks vaidmuo atsirado, kaip formavosi popiežiaus rinkimų sistema ir kas įvedė tvarką, kuri galutinai įtvirtino šią instituciją. Apaštalas Petras: pirmasis popiežius Katalikų tradicija laiko apaštalą Petrą (mirė apie 67 m.) pirmuoju … [Skaityti toliau…]
Daugelyje tikėjimų randame bendrų bruožų: istorijas apie pasaulio pradžią, didvyrius, moralės principus ar pomirtinio gyvenimo idėjas. Pavyzdžiui, potvynio mitai egzistuoja tiek Biblijoje, tiek senovės Mesopotamijos tekstuose. Tokios paralelės rodo žmonijos pastangas aiškintis gyvenimo prasmę. Nors panašumų yra, dievo supratimas skiriasi. Abraominės religijos (judaizmas, krikščionybė, islamas) tiki vienu dievu, bet krikščionybė pabrėžia Trejybę, o islamas ir … [Skaityti toliau…]
Višnus – vienas svarbiausių hinduizmo dievų, dažnai vadinamas visatos palaikytoju. Jo vardas sanskrito kalboje reiškia „viską persmelkiantis“, o tai puikiai atskleidžia jo esmę: jis yra visur, viską jungia ir palaiko. Hinduizmo tradicijoje Višnus kartu su Brahma, kūrėju, ir Šiva, naikintoju, sudaro šventąją trejybę – trimurtį. Tačiau Višnus išsiskiria savo vaidmeniu kaip tas, kuris saugo pasaulio … [Skaityti toliau…]
Šiame sąraše pateikiami vardai, kurių reikšmės tiesiogiai siejasi su Dievu, atspindėdami dieviškąją prigimtį, malonę ar tarnystę. Dauguma jų kilę iš hebrajiškos tradicijos, kur Jahvės vardas (Yāh) ar žodis „Dievas“ (El, Elohim) yra neatsiejama vardo dalis, pavyzdžiui, Zacharijas („Dievas prisimena“) ar Emanuelis („Dievas su mumis“). Taip pat įtraukti graikiškos kilmės vardai, tokie kaip Teodoras („Dievo dovana“), … [Skaityti toliau…]
Kodavimas nuo alkoholio – tai ne tik medicininė procedūra, bet ir gilus vidinis virsmas, kuris gali pakeisti žmogaus gyvenimą iš esmės. Dažnai žmonės griebiasi alkoholio ieškodami paguodos – nurimti po sunkios dienos, užsimiršti, nuslopinti skausmą. Vieni renkasi alaus butelį, kiti – rožančių ar maldą. Šie keliai atrodo priešingi, tačiau abu veda link to paties – … [Skaityti toliau…]
„O kad šita kieta kūno mėsa ištirptų!“ – šie žodžiai, ištarti Hamleto pirmajame monologe Williamo Shakespeare’o tragedijoje „Hamletas“ (I veiksmas, II scena), atskleidžia gilią vidinę protagonistą kankinančią krizę. Hamletas, Danijos princas, išgyvena egzistencinę ir moralinę dilemą, kurią sukelia jo troškimas baigti savo gyvenimą, susidūrus su skausmu, neteisybe ir tėvo mirtimi. Tačiau Dievo įstatymas, draudžiantis savižudybę, … [Skaityti toliau…]
Lietuvių patarlė „Velnias ne toks juodas, kaip jį piešia“ slepia gilią liaudišką išmintį, kuri neturi nieko bendra su teologija, o veikiau atspindi realistinį požiūrį į gyvenimą. Ši patarlė moko, kad dažnai mes perdedame savo baimes, demonizuojame problemas ar žmones, o realybėje viskas būna paprasčiau ir ne taip baisu, kaip atrodo. Tai kvietimas pažvelgti į pasaulį … [Skaityti toliau…]