2025 m. OnePoll apklausa, pavadinta „Z karta ir religijos atgimimas“, buvo atlikta Jungtinėje Karalystėje ir užsakyta Christopherio Gassono, autoriaus, tyrinėjančio šiuolaikinę spiritualumą, knygos leidybai. Tyrimas siekė išnagrinėti Z kartos (gimusių po 1996 m.) požiūrį į dvasingumą ir religiją, lyginant jį su vyresnių kartų nuostatomis. Apklausą vykdė OnePoll, tarptautinė rinkos tyrimų agentūra, žinoma dėl plataus masto … [Skaityti toliau…]
2025 m. straipsnis „Visatos subtilus suderinamumas ir Dievas“ buvo paskelbtas akademiniame leidinyje, orientuotame į mokslo ir religijos dialogą. Autorius, dr. Adam D. Hincks, yra Kanados Britų Kolumbijos universiteto astrofizikas ir jėzuitų kunigas, žinomas dėl savo darbų kosmologijos ir teologijos sankirtoje. Straipsnis nagrinėja vadinamąjį „fine-tuning“ (subtilaus suderinamumo) argumentą, kuris teigia, kad visatos fizinių konstantų tikslus suderinamumas, … [Skaityti toliau…]
2024 m. straipsnis „Geri darbai siejami su religingumu“ buvo paskelbtas per mokslinį leidinį The Debrief. Tyrimą atliko dr. Colin Holbrook, Kalifornijos universiteto Mercedo (UC Merced) psichologijos ir kognityvinių mokslų docentas, bendradarbiaudamas su kolegomis iš UC Merced Socialinės psichologijos laboratorijos. Tyrimas siekė išnagrinėti, kaip visuomenė suvokia ryšį tarp moralinio elgesio ir religingumo, ypač atsižvelgiant į stereotipus, … [Skaityti toliau…]
2024 m. straipsnis „Malda ir smegenų veikla: neuroteologinis požiūris“ buvo paskelbtas Tarptautiniame mokslo ir tyrimų archyve. Tyrimą atliko tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama dr. Andrew Newbergo, Harvardo universiteto neuroteologijos eksperto, ir dr. Ingos Griškovos-Bulanovos, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkės. Tyrimas siekė išnagrinėti, kaip intensyvios maldos ir meditacijos praktikos veikia smegenų veiklą, pasitelkiant neuroteologinį požiūrį, kuris … [Skaityti toliau…]
Malda yra viena iš seniausių ir universaliausių žmogaus praktikų, keliančių klausimų tiek tikintiesiems, tiek skeptikams. Kodėl meldžiamės? Ar Dievui reikia mūsų maldų? Ar religinės praktikos, tokios kaip pasninkas ar celibatas, yra būtinos, ar jos tik sustiprina žmogaus ryšį su Dievu? 1. Malda – ne Dievui, o žmogui Krikščioniškoji teologija teigia, kad Dievas, būdamas tobulas ir … [Skaityti toliau…]
Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kai kalbama apie katalikų maldos praktiką, yra toks: kodėl meldžiamasi ne tik Dievui, bet ir šventiesiems, ypač Mergelei Marijai? Ar tai nėra Dievo vietos užėmimas? Ar nepažeidžiama pirmoji Dekalogo nuostata – „neturėk kitų dievų“? Į šį klausimą aiškiai ir autoritetingai atsakė Tridento Susirinkimas, įvykęs XVI a. kaip atsakas į Reformaciją. Tridento … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus valstybė (Stato Pontificio, dar vadinama Ecclesiastical States arba Patrimonium Petri) – tai buvusi katalikų popiežiaus valdoma pasaulietinė valstybė, gyvavusi daugiau nei 1100 metų (nuo VIII a. iki 1870 m.), apėmusi didelę dalį centrinės Italijos. Ji buvo unikalus reiškinys: dvasinis vadovas valdė realią teritoriją, turėjo armiją, diplomatiją, mokesčius, teisės sistemą ir netgi kalėjimus. Popiežiaus valstybės … [Skaityti toliau…]
Religija nuo seno laikoma tiesos, moralės ir dvasinio vadovavimo šaltiniu, tačiau jos istorija slepia ne tik šviesius puslapius, bet ir tamsias paslaptis, kurios dažnai buvo sąmoningai nutylimos. Krikščionybė, islamas, budizmas ir kitos religijos, jų institucijos bei lyderiai per šimtmečius ne kartą vengė atvirai pripažinti faktus, kurie galėjo pakenkti jų autoritetui, sukelti konfliktus ar atskleisti žmogiškas … [Skaityti toliau…]
Krikščioniškoji išmintis yra giluminis gebėjimas matyti pasaulį taip, kaip jį mato Dievas – su meile, tiesa ir amžinybės perspektyva. Tai ne proto gudrumas, bet širdies aiškumas, kilęs iš susitikimo su Tuo, kuris yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas (Jn 14,6). Šventajame Rašte išmintis vadinama dievobaimės vaisiumi. Senajame Testamente – ypač Patarlių, Išminties, Siracido knygose – išmintis … [Skaityti toliau…]
Italija yra viena iš svarbiausių religinių centrų pasaulyje. Nuo seniausių laikų ši teritorija buvo įvairių tikėjimų ir dvasinių praktikų sankirta. Senovės romėnai garbino daugybę dievų, o jų religija buvo glaudžiai susijusi su valstybės gyvenimu. Šventyklos, aukojimai ir ritualai buvo neatsiejama visuomenės dalis, o Romos imperatoriai neretai buvo laikomi dieviškais. Krikščionybės plitimas Italijoje prasidėjo dar pirmaisiais … [Skaityti toliau…]