Žymiausios vagystės iš šventovių

Bažnyčios, cerkvės, mečetės ar budistų šventyklos – tai šventos erdvės, kur tikintieji ieško ramybės, o vagys… brangenybių. Per amžius šventovės traukė plėšikus, godumo apakintus kryžiuočius ar šiuolaikinius aferistus. Apie vagystes ir relikvijas.. Per Prancūzijos revoliuciją vien Notre-Dame katedros lobynas prarado daugiau nei 200 kg aukso dirbinių, išlydytų naujos respublikos monetoms kaldinti. Vagystės iš šventovių – … [Skaityti toliau…]

Riteris Jurgis Vartburgo pilyje

Riteris Jurgis nebuvo nei kryžiaus žygio herojus, nei pasakų idealizuotas bajoras su šarvais ir garbe. Tai buvo slapyvardis, kurį sau pasirinko niekas kitas kaip Martynas Liuteris, kai po 1521 m. Vormso reichstago nutarimo buvo paskelbtas už įstatymo ribų ir ieškomas Šventosios Romos imperijos. Po garsiojo pasirodymo Vormse, kur jis neatsisakė savo raštų net imperatoriui Karoliui … [Skaityti toliau…]

Ar dirbtinis intelektas gali turėti sielą?

Dirbtinis intelektas (DI) – tai technologija, kuri sparčiai vystosi ir kelia daugybę klausimų ne tik mokslo, bet ir filosofijos bei teologijos srityse. Vienas iš labiausiai diskutuojamų klausimų yra ar DI gali turėti sielą. Šiame straipsnyje mes apžvelgsime šį klausimą iš filosofinės ir teologinės perspektyvos, remdamiesi įvairiomis nuomonėmis ir teorijomis, taip pat atsižvelgsime į vartotojo minėtą … [Skaityti toliau…]

Bleiko Dangaus ir pragaro santuoka

Viljamo Bleiko „Dangaus ir pragaro santuoka“ (1790–1793) yra vizionieriškas kūrinys, kuriame susilieja poezija, proza ir mistiniai piešiniai, iššūkį metantys tradicinei religinei minčiai. Šis trumpas, bet intensyvus tekstas, parašytas XVIII a. pabaigos Anglijoje, yra ne tik literatūrinis eksperimentas, bet ir drąsus bandymas permąstyti Dievo, gėrio ir blogio prigimtį. „Dangaus ir pragaro santuoka“ nėra tradicinis pasakojimas su … [Skaityti toliau…]

Šventi augalai

Žmonija nuo seniausių laikų jautė ypatingą ryšį su augalais. Jie maitino, gydė kūną, tapo tiltu į dvasinį pasaulį. Įvairiose kultūrose augalai buvo laikomi dievų dovanomis, jų šaknys, lapai ar vaisiai simbolizavo gyvybę, išmintį, atsinaujinimą ir apsaugą. Kiekvienas šventas augalas turi savo istoriją: kur jis augo, kaip buvo naudojamas, kokius ritualus lydėjo ir kokią dvasinę prasmę … [Skaityti toliau…]

Šv. Augustino ordinas

Šv. Augustino ordinas, dar vadinamas Augustinų ordinu (Ordo Sancti Augustini, OSA), yra viena seniausių katalikų vienuolijų, kilusi iš šventojo Augustino iš Hipono, IV–V a. Bažnyčios tėvo, mokymų ir dvasinio palikimo. Šis ordinas jungia vienuolius, kurie siekia gyventi pagal Augustino idealus – bendruomeniškumą, maldą ir tarnystę Dievui bei žmonėms. Jo istorija, veikla ir išskirtiniai bruožai atspindi … [Skaityti toliau…]

Relikvijų apsaugos būdai

Bažnyčios, mečetės, šventyklos – šios šventos erdvės saugo ne tik tikinčiųjų tikėjimą, bet ir neįkainojamus turtus: auksines ikonas, relikvijas, šventus akmenis. Po istorinių vagysčių, tokių kaip Mekos Kaabos akmens grobstymas ar Jasna Góra karūnų vagystė, šventovės tapo tvirtovėmis. Kaip jos apsaugo savo šventenybes? Šiuolaikinės šventovės naudoja pažangiausias technologijas, kad apsisaugotų nuo vagių. Vatikano Šv. Petro … [Skaityti toliau…]

Persefonės pagrobimas

Persefonės pagrobimo mitas, užrašytas Homero „Himne Demetrai“ ir Ovidijaus „Metamorfozėse“, yra viena giliausių graikų mitologijos istorijų, aiškinanti metų laikų kaitą ir žmogaus ryšį su gamta. Persefonė, jaunystės ir pavasario įsikūnijimas, buvo pagrobta Hado, požemio dievo, o jos motina Demetra, žemdirbystės deivė, savo sielvartu sustabdė pasaulio žydėjimą. Šis mitas, kupinas dieviškų intrigų ir žmogiškos širdgėlos, tapo … [Skaityti toliau…]

Girovagai vienuoliai

Girovagai vienuoliai (gyrovagi lotynų kalba) yra viena iš keturių vienuolių kategorijų, aprašytų šv. Benedikto reguloje (Regula Benedicti), parašytoje apie 529 m. Kartu su Sarakostais (sarabaites), girovagai laikomi „blogaisiais“ vienuoliais, nes jų klajokliškas ir nedrausmingas gyvenimo būdas prieštaravo Benedikto vizijai apie struktūruotą, bendruomeninį vienuolinį gyvenimą. Girovagai vienuoliai buvo ankstyvosios krikščionybės (IV–VI a.) fenomenas, atsiradęs tuo metu, … [Skaityti toliau…]

Jėzuitų keturi įžadai

Jėzuitų įžadai kilo iš Šventojo Ignaco Lojolos ir pirmųjų jo bendraminčių, kurie 1540 metais įkūrė Jėzaus Draugiją (Societas Iesu). Draugijos Konstitucijose įžadai buvo suformuluoti kaip vienuoliniai pažadai, papildyti ypatingu įsipareigojimu popiežiui. Šie įžadai atspindi ne tik tradicinį vienuolišką gyvenimą, bet ir aktyvų pasišventimą misijoms visame pasaulyje, pagal popiežiaus nurodymus. Įžadus duoda Jėzuitų nariai, praėję ilgą … [Skaityti toliau…]