Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Lavra – tai unikalus vienuolynų tipas, daugiausia siejamas su Rytų krikščionybe, ypač stačiatikybe, simbolizuojantis dvasinį atsiskyrimą ir bendruomeninį gyvenimą. Žodis lavra kilęs iš graikų kalbos laura (Λαύρα), iš pradžių reiškusio „siaurą gatvę“ ar „alėją“ mieste, vėliau pritaikyto apibūdinti atsiskyrėlių ląstelių ar urvų sankaupą aplink centrinę bažnyčią. Rytų krikščionybėje lavra yra vienuolynas, kuriame derinamas atsiskyrėliškas (eremitinis) … [Skaityti toliau…]
Mefistofelis (vok. Mephistopheles, kartais rašomas Mephistophilis ar Mefisto) yra vienas žymiausių literatūrinių velnio įvaizdžių, geriausiai žinomas iš Johanno Wolfgango von Goethe’s tragedijos Faustas. Kaip gundytojas, skeptikas ir žmogaus sielos siekėjas, Mefistofelis simbolizuoja blogio pagundą, moralinį nuopuolį ir žmogaus kovą su savo troškimais. Mefistofelio vardo etimologija nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad jis sudarytas iš graikų … [Skaityti toliau…]
Tarp šventų Dievo vardų, vartojamų žydų ir krikščionių tradicijose, Adonajus užima ypatingą vietą. Tai ne tiek Dievo asmeninis vardas, kiek pagarbus kreipinys, reiškiantis “Viešpatie” arba “Mano Valdove”. Žodis Adonajus (hebrajiškai Adonāy) kilęs iš žodžio “Adon”, kuris reiškia “šeimininką”, “valdovą” arba “viešpatį”. Hebrajų kalboje galūnė “-aj” rodo daugiskaitą, kuri dažnai naudojama kaip “didybės daugiskaita” (pluralis maiestatis), … [Skaityti toliau…]
Stella Maris, lotyniškai reiškiantis „Jūros žvaigždė“, yra vienas iš daugelio Mergelės Marijos titulų Romos katalikų tradicijoje. Šis poetinis ir simbolinis vardas rodo Marijos, kaip dvasinės vedlės ir užtarėjos, vaidmenį, ypač siejamą su jūreiviais, keliautojais ir tais, kurie ieško orientyro gyvenimo audrose. Stella Maris kilo iš lotynų kalbos, kur stella reiškia „žvaigždė“, o maris – „jūra“. … [Skaityti toliau…]
Pontifikas – tai senas titulas, kurį šiandien dažniausiai girdime kalbant apie popiežių. Tačiau pats žodis turi kur kas senesnę ir įdomesnę istoriją, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Žodis „pontifikas“ kilo iš lotynų kalbos žodžio pontifex, kuris pažodžiui reiškia „tilto statytojas“ (pons – tiltas, facere – daryti, statyti). Šis titulas romėnų laikais buvo skirtas aukšto … [Skaityti toliau…]
Rogito – tai oficialus dokumentas, skaitomas ir dedamas į popiežiaus karstą per laidotuves, aprašantis jo gyvenimą, pontifikatą ir svarbiausius darbus. Šis lotynų kalbos terminas, kilęs iš žodžio rogare („prašyti“ arba „įrašyti“), simbolizuoja popiežiaus palikimo įamžinimą ir yra neatsiejama Romos katalikų Bažnyčios laidotuvių tradicijų dalis, aprašyta Ordo Exsequiarum Romani Pontificis. Rogito yra trumpas, dažniausiai vieno puslapio, … [Skaityti toliau…]
„Popiežius emeritas“ – skamba kiek neįprastai, nes per pastaruosius kelis šimtmečius tokį titulą išgirdome vos kartą. Žodis „emeritas“ kilęs iš lotyniško žodžio „emeritus“, kuris pažodžiui reiškia „atlikęs tarnybą“ arba „baigęs pareigas“. Taigi popiežius emeritas – tai popiežius, kuris atsistatydino, atsisakydamas savo pareigų, bet išlaikydamas pagarbos ženklą ir tam tikrą statusą. Toks reiškinys ypač retas. Istorijoje … [Skaityti toliau…]
Žodis Madona dažnai asocijuojasi su švelniu Mergelės Marijos atvaizdu arba su garsia popmuzikos atlikėja. Tačiau šio žodžio kilmė ir reikšmė daug senesnė, šventesnė ir gilesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Rašymas lietuviškai: Rašymas kitomis kalbomis: Visų pirma, Madona nėra asmeninis vardas. Ji nėra kita „Marijos“ versija. Tai titulas – pagarbus kreipinys, kilęs iš italų kalbos … [Skaityti toliau…]
Leviatanas yra paslaptinga ir galinga būtybė, minima Biblijoje ir kitose senovės Artimųjų Rytų tradicijose, dažnai vaizduojama kaip milžiniška jūros pabaisa, simbolizuojanti chaosą, blogį arba Dievo kūrinijos didybę. Jo paveikslas kinta priklausomai nuo konteksto – nuo mitologinės gyvatės iki realaus jūros gyvūno, tačiau visuomet jis siejamas su galia, kurią tik Dievas gali sutramdyti. Be Biblijos, Leviatano … [Skaityti toliau…]
Kristosofija (graik. Χριστοσοφία, Christosophía) – tai retai vartojamas terminas, reiškiantis išmintį apie Jėzų Kristų, Jo dieviškąją prigimtį, mokymą ir santykį su žmogumi. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: Christos (Kristus, Mesijas) ir sophia (išmintis). Kristosofija dažnai siejama su mistine krikščionybės interpretacija, pabrėžiančia gilų, dvasinį Kristaus pažinimą per maldą, kontempliaciją ir asmeninę patirtį, o ne vien doktrininį … [Skaityti toliau…]