Kas yra Pompėja?

Pavadinimas „Pompėja“ lietuvių kalboje vartojamas keliais skirtingais atvejais, todėl svarbu atskirti, ką jis reiškia. Vardininkas „Pompėjai“ žymi senovės romėnų miestą, tačiau šnekamojoje kalboje žmonės dažnai sako „Pompėja“, tarsi tai būtų vienaskaitinis pavadinimas. Tokia forma paplitusi, bet istoriškai tiksli miesto forma yra daugiskaitinė – Pompėjų miestas. Tuo tarpu „Pompeja“ taip pat gali būti asmenvardis, todėl reikšmės priklauso nuo konteksto.

Pirmiausia, Pompėjai (Pompeii) – tai istorinis miestas Kampanijoje, kurį 79 m. po Kr. palaidojo Vezuvijaus išsiveržimas. Miestas buvo užklotas pelenais ir pemza, todėl išliko tarsi sustingęs laike: gatvės, namai, freskos, užrašai ant sienų ir kasdieniai daiktai išliko beveik nepakitę. Šiandien Pompėjai yra vienas svarbiausių archeologinių paminklų pasaulyje, leidžiantis pažvelgti į romėnų kasdienybę – nuo turtingų vilų ir pirtų iki smuklių, viešnamių ir paprastų namų altorėlių.

Antra, „Pompeja“ – tai ir romėniškas asmenvardis. Senovės Romoje egzistavo Pompejų giminė (gens Pompeia), iš kurios kilo žymūs veikėjai. Garsiausias jų – Gnejus Pompėjus Didysis (Gnaeus Pompeius Magnus), Julijaus Cezario sąjungininkas, o vėliau politinis priešininkas. Taip pat žinoma Pompeja Sula, Julijaus Cezario antroji žmona, pagarsėjusi „Bona Dea skandalu“, kai į moterims skirtą šventę įsibrovė vyras, o Cezaris, vengdamas įtarimų, išsiskyrė su Pompeja sakydamas, kad „Cezario žmona turi būti ne tik be kaltės, bet ir be įtarimo“.

Trečia, krikščioniškoje tradicijoje vardas „Pompėja“ taip pat turi savo vietą. Italijoje yra Pompėjos miestelis su XIX a. pastatyta Švč. Mergelės Marijos Rožinio šventove, kuri šiandien yra žymi piligrimų vieta. Šis pavadinimas įgijo religinę reikšmę ir tapo susijęs su malda, atgaila ir viltimi.

Simboliškai Pompėja reiškia kelis dalykus. Kaip miestas – tai staigaus žlugimo ir kartu išsaugojimo simbolis, primenantis apie žmogaus gyvenimo trapumą ir istorijos nenuspėjamumą. Kaip moters vardas – tai romėnų aristokratijos tradicija, susijusi su galinga Pompejų gimine. O krikščioniškame kontekste Pompėja tapo vilties, maldos ir dvasinio atsinaujinimo vieta.

Žodis „pompastika“ (iškilmingumas, puošnumas, ceremoningumas) greičiausiai kilęs iš graikiško pompē – „iškilminga eisena“, „procesija“, „žygis“. Manoma, kad tas pats žodis slypi ir Pompėjų miesto pavadinime, nes senovėje ši vieta buvo svarbus kelių ir prekybos sankryžos taškas, kur nuolat vykdavo religinės eisenos ir vieši ritualai. Todėl nors tiesioginis ryšys nėra galutinai įrodytas, kalbinė šaknis yra ta pati, o Pompėjai savo dvasia – šventėmis, teatrų kultūra, viešomis ceremonijomis – tikrai atitiko „pompastikos“ prasmę.

Pavadinimo reikšmės