Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Kai kalbame apie pragarą, dažnai į galvą šauna ne teologiniai traktatai, o Dantės vizija – galinga, vaizdinga, baugi, bet kartu kažkaip artima. „Dieviškoji komedija“ – ne Bažnyčios dogma, o literatūra. Tačiau tiek giliai įaugusi į Vakarų vaizduotę, kad kai sakome „9 pragaro ratai“, daugelis net nežino, jog tai ne iš Biblijos, o iš vieno viduramžių … [Skaityti toliau…]
Dievo problema – tai vienas iš seniausių ir sudėtingiausių klausimų teologijoje ir filosofijoje, kuris siekia paaiškinti, kaip visagalis ir gailestingas Dievas gali leisti egzistuoti blogį, kančią ir netobulumą pasaulyje. Ši dilema, dar žinoma kaip problematika blogio, kelia esminį iššūkį tikintiesiems, nes ji liečia pačią Dievo prigimtį ir jo santykį su sukurtuoju pasauliu. Dievo problema kyla … [Skaityti toliau…]
Spiritizmas – XIX a. išsivystęs dvasinis judėjimas, teigiantis, kad žmogaus siela išlieka po mirties ir gali bendrauti su gyvaisiais per mediumus. Šis judėjimas remiasi idėja, kad dvasios ne tik egzistuoja, bet ir gali perduoti žinias, patarimus ar net įžvalgas apie anapusinį pasaulį. Spiritizmas siekia ne tik įrodyti sielos nemirtingumą, bet ir skatinti moralinį tobulėjimą, pagrįstą … [Skaityti toliau…]
Abraomo susitarimai (angl. Abraham Accords) – tai 2020 m. pasirašytos diplomatinės sutartys, kuriomis siekiama normalizuoti santykius tarp Izraelio ir kelių arabų valstybių. Tarpininkaujant JAV, 2020 m. rugsėjo 15 d. Vašingtone buvo pasirašyti susitarimai tarp Izraelio, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ir Bahreino. Netrukus prisijungė ir Sudanas bei Marokas. Šie susitarimai tapo reikšmingu lūžiu Artimuosiuose Rytuose: jie … [Skaityti toliau…]
Donatizmas buvo krikščioniška schizma, kilusi IV a. Šiaurės Afrikoje, kuri pabrėžė Bažnyčios grynumą ir sakramentų galiojimo priklausomybę nuo dvasininko moralinio šventumo. Ši religinė srovė, pavadinta vyskupo Donato vardu, turėjo reikšmingą įtaką ankstyvosios krikščionybės debatams apie Bažnyčios prigimtį. Donatizmas atsirado apie 311 m. po Diokletiano persekiojimų, kai kilo ginčai dėl dvasininkų, kurie persekiojimų metu atidavė šventuosius … [Skaityti toliau…]
Manichėjizmas yra dualistinė religija, kurią III a. po Kr. Persijoje įkūrė pranašas Manis. Ši sinkretinė religinė srovė jungė krikščionybės, zoroastrizmo, budizmo ir gnosticizmo elementus, siūlydama savitą kosmologiją, kuri aiškino gėrio ir blogio kovą pasaulyje. Manichėjizmas kvietė žmogų ieškoti dvasinio išsilaisvinimo per žinojimą ir asketizmą, tačiau jo griežtas dualizmas ir sudėtinga kosmologija ribojo jo suderinamumą su … [Skaityti toliau…]
Providencija krikščioniškoje teologijoje reiškia Dievo rūpinimąsi ir vadovavimą kūrinijai, įskaitant visą pasaulį ir kiekvieno žmogaus gyvenimą. Ši sąvoka atspindi tikėjimą, kad Dievas ne tik sukūrė pasaulį, bet ir nuolat jį palaiko, kreipia į gera ir įgyvendina savo planą. Lietuvių kalboje žodis „providence“ verčiamas kaip „Apvaizda“, pabrėžiant Dievo išmintį ir meilę, kuri lydi kiekvieną gyvenimo akimirką.
Platono dialogas „Timajas“ yra vienas iš reikšmingiausių antikos filosofijos kūrinių, kuriame aptariama visatos kilmė, struktūra ir žmogaus vieta joje. Viena iš įsimintiniausių šio veikalo idėjų yra laiko apibrėžimas kaip „judantis amžinybės atvaizdas“ (kinēton tina eikona aiōnos). Ši frazė, išsakyta Timajaus veikėjo, atspindi Platono bandymą suderinti amžinybės – nekintamos, tobulos būsenos – ir laiko, kaip kintamo, … [Skaityti toliau…]
Stoikai buvo viena įtakingiausių senovės filosofinių mokyklų, kurios įtaka siekia Antikos laikus. Filosofija gimė Atėnuose apie 300 m. pr. Kr., kai Kipre gimęs Zenonas iš Kitijo ėmė mokyti po stoa poikile – dažytuoju portiku, nuo kurio ir kilo mokyklos pavadinimas. Stoicizmo pagrindas buvo gyvenimas pagal gamtą, derinant protą, dorybę ir vidinį ramumą. Stoikai manė, kad … [Skaityti toliau…]
Didysis gaisras, arba ekpyrosis (gr. ἐκπύρωσις, „sunaikinimas ugnimi“), yra senovės stoikų filosofijos sąvoka, apibūdinanti ciklišką visatos sunaikinimą ir atsinaujinimą per kosminę ugnį. Ši idėja, kilusi iš graikų stoicizmo, atspindi ne tik kosmologinį visatos suvokimą, bet ir gilią filosofinę bei etinę perspektyvą, kaip žmogus turėtų gyventi žinodamas, kad viskas yra laikina, tačiau kartu amžina per begalinį … [Skaityti toliau…]