Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Prisikėlimas iš numirusiųjų yra religinė ir teologinė koncepcija, kuri reiškia, kad miręs žmogus vėl atgauna gyvybę. Ši idėja yra svarbiausia krikščioniškojo tikėjimo dalis, ypač kalbant apie Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Krikščionybėje tikima, kad Jėzus Kristus trečią dieną po savo mirties ant kryžiaus prisikėlė iš numirusiųjų, taip nugalėdamas mirtį ir atverdama kelią amžinajam gyvenimui visiems, kurie juo … [Skaityti toliau…]
Krikščioniškoji tradicija nuo pat savo ištakų naudojo paprastus, kasdieniškus elementus tam, kad per juos perteiktų dvasines tiesas. Vienas iš tokių elementų – šventasis vanduo (lot. aqua benedicta, aqua sancta), lydintis tikintįjį nuo krikšto iki paskutiniųjų apeigų. Nors šiandien jis dažnai suvokiamas kaip savaime suprantamas liturginis ženklas, jo istorija prasidėjo ne nuo mistikos ar ritualinių burtų, … [Skaityti toliau…]
Altorius yra šventas stalas arba struktūra, naudojama religiniams ritualams ir apeigoms atlikti. Jis paprastai yra pagrindinis religinių ceremonijų centras, ypatingai krikščionybėje, kur jis yra naudojamas eucharistijos aukai – pagrindinei liturgijos daliai, kurioje švenčiamas Kristaus kūnas ir kraujas per duoną ir vyną. Krikščionių bažnyčiose altorius dažnai yra įrengtas centrinėje bažnyčios dalyje, vadinamoje presbiteriumu arba šventove, ir … [Skaityti toliau…]
„Dievo Avinėlis“ (lot. Agnus Dei) yra krikščioniškas titulas, naudojamas Jėzui Kristui apibūdinti. Šis terminas kilęs iš Naujojo Testamento, konkrečiai iš Jono Evangelijos, kurioje Jonas Krikštytojas, pamatęs Jėzų, ištarė: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“ (Jn 1, 29). Ši frazė simbolizuoja Jėzų kaip nekaltą auką, kuri paaukojo save už žmonijos nuodėmes, panašiai kaip Senojo Testamento … [Skaityti toliau…]
Tikėjimas yra galinga dvasinė ir psichologinė būsena, kurią sudaro pasitikėjimas tam tikromis idėjomis, vertybėmis ar būtybėmis, nepaisant aiškių įrodymų ar racionalių argumentų. Jis dažnai susijęs su religija, tačiau tikėjimas gali apimti daug platesnį spektrą žmogaus patirčių ir įsitikinimų. Religiniame kontekste tikėjimas yra pagrindinis ryšys tarp žmogaus ir dieviškumo, grindžiamas ne tiek racionaliais įrodymais, kiek dvasine … [Skaityti toliau…]
Religija: Tikėjimo sistema ir dvasinis kelias Religija yra organizuota tikėjimo, įsitikinimų ir praktikų sistema, kuria žmonės siekia suprasti pasaulio prasmę, Dievo (arba dievų) prigimtį, gyvenimo tikslą ir savo vietą visatoje. Ji apima šventus tekstus, ritualus, moralinius principus, garbinimo aktus ir bendruomeninį gyvenimą. Religija dažnai tarnauja kaip tiltas tarp žmonių ir aukštesnės jėgos, į kurią jie … [Skaityti toliau…]
Romos katalikai: Krikščionybės šaka su unikalia tradicija ir pasauline įtaka Romos katalikai yra krikščionių grupė, priklausanti Katalikų Bažnyčiai, kuriai vadovauja popiežius, esantis Vatikane, Romoje. Katalikybė yra didžiausia krikščionybės šaka, turinti daugiau nei 1,3 milijardo pasekėjų visame pasaulyje. Romos katalikai laikosi pagrindinių krikščioniškų tikėjimo tiesų, tokių kaip Jėzaus Kristaus dieviškumas, jo mirtis ir prisikėlimas bei Šventosios … [Skaityti toliau…]
Angelas: Dievo pasiuntinys ir dvasinė būtybė Angelas yra dvasinė būtybė, dažnai apibūdinama kaip Dievo pasiuntinys, veikiantis tarpininku tarp Dievo ir žmonių. Angelai yra svarbūs daugelio religijų, įskaitant judaizmą, krikščionybę ir islamą, tikėjimo sistemoje. Jie atlieka įvairias funkcijas, tokias kaip Dievo valios perteikimas, žmonių apsauga, pagalba sunkiais momentais, taip pat Dievo garbinimas ir šventųjų darbų vykdymas. … [Skaityti toliau…]
Apaštalas: Siųstasis Kristaus liudytojas ir mokytojas Apaštalas (iš graikų kalbos „ἀπόστολος“, reiškiančio „siųstasis“) yra religinis terminas, naudojamas apibūdinti asmenį, kurį Jėzus Kristus išsirinko ir pasiuntė skleisti Evangeliją. Krikščioniškoje tradicijoje apaštalai buvo tie, kurie tiesiogiai liudijo Jėzaus gyvenimą, mokymus, mirtį ir prisikėlimą, ir buvo pasiųsti skleisti tikėjimą bei mokyti žmones. Labiausiai žinomi apaštalai yra Jėzaus Kristaus … [Skaityti toliau…]
Pakartoto įstatymo knyga: Įstatymų pakartojimas ir sandoros atnaujinimas Pakartoto įstatymo knyga, dar vadinama Deuteronomija, yra penktoji ir paskutinė Mozės knyga (Pentateucho dalis) tiek Senajame Testamente, tiek Tanache (žydų šventraštyje). Ši knyga turi ypatingą reikšmę, nes joje Mozė iš naujo perteikia Dievo įstatymus ir nurodymus naujai izraelitų kartai prieš jiems įžengiant į pažadėtąją Kanaano žemę. Knygos … [Skaityti toliau…]
Skaičių knyga: Kelionė per dykumą ir tikėjimo išbandymai Skaičių knyga, dar vadinama Numeri, yra ketvirtoji Biblijos knyga, randama tiek Senajame Testamente, tiek Tanache (žydų šventraštyje). Knyga vadinama „Skaičių knyga“, nes pradžioje pateikiama dviejų izraelitų tautos surašymų – vieno prieš kelionę į pažadėtąją žemę ir kito po ilgų klajonių dykumoje – rezultatai. Tačiau knygos turinys apima … [Skaityti toliau…]
Kunigų knyga: Įstatymai ir apeigos šventumui Kunigų knyga, dar žinoma kaip Leviticus, yra trečioji Biblijos knyga, esanti Senajame Testamente tiek judaizmo, tiek krikščionybės šventraštyje. Ji vadinama „Kunigų knyga“, nes didžioji jos dalis skirta kunigų, ypač levitų – izraelitų giminės, atsakingos už šventyklos tarnystes, įstatymams ir ritualinėms praktikoms. Kunigų knyga yra pagrindinis tekstas, apibūdinantis, kaip izraelitai … [Skaityti toliau…]