Kas yra kas?

Anhedonija – tarsi pilkas šydas, dengiantis gyvenimo spalvas, kai net gražiausios akimirkos nesuteikia džiaugsmo, o malonumai atrodo bereikšmiai. Ši būsena, apibūdinama kaip nesugebėjimas jausti malonumo, yra ne tik psichologinė, bet ir giliai dvasinė iššūkis. Žodis „anhedonija“ kilęs iš graikų kalbos: an- („be“) ir hēdonē („malonumas“), taigi pažodžiui reiškia „malonumo nebuvimą“. Terminas XIX a. pabaigoje buvo … [Skaityti toliau…]

Melancholija – tarsi tyli, nostalgiška daina, skambanti sielos gelmėse, kai liūdesys susipina su grožiu, o ilgesys tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Ši būsena, dažnai siejama su giliu mąstymu ir jautrumu, lydi žmogų tiek kasdienybėje, tiek dvasiniuose ieškojimuose. Žodis „melancholija“ kilęs iš graikų kalbos melankholia, sudaryto iš melas („juodas“) ir kholē („tulžis“). Senovės Graikijoje, remiantis Hipokrato humoraline … [Skaityti toliau…]

Komunija (lot. communio, it. comunione, angl. communion, vok. Kommunion, pranc. communion, isp. comunión, lenk. komunia) yra terminas Katalikų Bažnyčioje, turintis tiek teologinę, tiek liturginę reikšmę. Žodis kilęs iš lotyniško „communio“, kuris reiškia „bendrystę“, „susivienijimą“, „bendrą dalijimąsi“. Šis terminas išplito visoje krikščionybėje ir tapo viena pagrindinių sąvokų, apibūdinančių tikinčiųjų santykį su Dievu bei vienas su kitu … [Skaityti toliau…]

Triadizmas – tai neoficialus terminas, apibūdinantis religinę ar mitologinę sistemą, kurioje garbinami trys dievai, dažnai sudarantys dieviškąją triadą, simbolizuojančią tam tikrą kosminę ar funkcinę pusiausvyrą. Skirtingai nuo diteizmo (dviejų dievų) ar politeizmo (daug dievų), triadizmas pabrėžia būtent trijų dievybių svarbą, kurios gali būti susijusios kaip šeima, funkcinės roles ar kosminiai principai. Terminas nėra plačiai vartojamas … [Skaityti toliau…]

Mozės apokalipsė yra tekstas, priklausantis žydų ir krikščioniškajai apokaliptinei literatūrai. Jame pateikiama vizija apie pasaulio ateitį, moralines kovas ir dievišką teismą. Priskiriama vėlyvajam judaizmui ar ankstyvajam krikščionybei, šis raštas susijęs su pranašystėmis, kurios aprašo žmonijos nuopuolį, dievišką bausmę ir galutinį atpirkimą. Mozė, kaip Dievo išrinktasis tarpininkas, gauna ypatingą regėjimą apie ateinančius įvykius. Jam atskleidžiama, kad … [Skaityti toliau…]

Abraomo apokalipsė – tai žydų ir krikščioniškosios tradicijos tekstas, atskleidžiantis patriarcho Abraomo regėjimus bei jo pašaukimą. Jame pateikiamas pasaulio sukūrimo, blogio atsiradimo ir žmonijos likimo aiškinimas, sujungiantis apmąstymus apie Dievo valią bei išganymą. Tekstas yra laikomas apokrifiniu, nes nebuvo įtrauktas į kanoninę Bibliją, tačiau turi didelę reikšmę žydų mistikai bei krikščioniškajai apokaliptikai. Jame vaizduojama, kaip … [Skaityti toliau…]

Nebukadnecaro sapnas yra viena iš žymiausių Danieliaus knygos istorijų (Dan 2 skyrius), kurioje Babilono karalius Nebukadnecaras II (valdė 605–562 m. pr. Kr.) sapnuoja paslaptingą regėjimą apie milžinišką statulą, tačiau niekas negali jo nei atpasakoti, nei išaiškinti. Jaunas žydų pranašas Danielius, Dievo įkvėptas, ne tik pasako sapno turinį, bet ir pateikia jo pranašišką prasmę – sapnas … [Skaityti toliau…]

Teokratizmas (gr. Θεοκρατισμός, Theokratismós) – tai ideologija, filosofija arba visuomenės valdymo principas, pabrėžiantis Dievo ar dieviškosios valios tiesioginį vaidmenį valdant žmones, jų bendruomenes ar valstybes. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (Dievas) ir kratia (valdymas, galia). Teokratizmas dažnai siejamas su teokratija – valdymo forma, kurioje religiniai lyderiai ar šventieji tekstai laikomi aukščiausia valdžia, atspindinčia Dievo … [Skaityti toliau…]

Apostazija – tai sąmoningas ir viešas atsisakymas savo tikėjimo ar išėjimas iš religinės bendruomenės. Krikščionybėje tai reiškia atsiskyrimą nuo Bažnyčios ir tikėjimo dogmų. Islamo teisėje apostatai gali būti laikomi atsimetėliais su rimtomis pasekmėmis. Religiniai tekstai dažnai vertina apostaziją kaip sunkią nuodėmę ar nelojalumą Dievui. Apostazija – tai ne tik formali religinio tikėjimo atsisakymo deklaracija, bet … [Skaityti toliau…]

Suomiai turi savitą ir paslaptingą mitologiją, kurioje reikšmingą vietą užima įvairūs dievai, deivės bei antgamtinės jėgos. Viena ryškiausių neigiamų būtybių yra Loviatara – blogio, chaoso ir nelaimių deivė, siejama su devynių sunkiausių negandų atėjimu į žmonių pasaulį. Tradiciškai pasakojama, kad Loviatara pagimdė devynis sūnus, kurių kiekvienas įkūnijo tam tikrą ligą arba nevaldomą sielvarto formą, darančią … [Skaityti toliau…]